Finansų valdymo aplinka finansų rinkos ir institucijos


Ekonomikos referatas. Įvadas. Finansų rinkos. Finansų rinkų klasifikacija. Pinigų rinka. Kapitalo rinka( nuosavybės rinka). Finansinės instutucijos. Finansų institucijų klasifikavimas. Finansinių institucijų charakteristika ir veiklos pobūdis. Finansų tarpininkų vaidmuo finansų rinkose. Išvados. Lieteratūros sarašas.


Rinka tai prekybos vertybiniais popieriais ar kitu turtu organizavimo būdas kai prikėjas ir pardavėjas “suvedami” į vieną vietą. Viena pagrindinių rinkos funkcijų – kainų nustatymas.

Pinigų rinka pasižymi trumo laikotarpio finansiniai instrumentais. Pinigų rinka apima trumpo laikotarpio, paklausius, likvidžius ir mažos rizikos skolos vertybinius popierius (toliau VP) finansinius instrumentus. Pinigų rinkos instrumentai dažnai vadinami pinigų ekvivalentai, arba trumpai pinigais. Dažnai jie sudaromi ypač dideliomis sumomis, todėl ne kiekvienas paprastas investuotojas jais naudojasi. Smulkūs investuotojai gali investuoti šioje rinkoje naudodamiesi investicinių fondų paslaugomis. Šie fondai pritraukia daugybę investuotojų ir jie gali kartu investuoti įvairiais pinigų rinkos finansiniai instrumentais. Pagrindiniai pinigų rinkos investuotojai yra investiciniai fondai. Pinigų rinka padeda užtikrinti visos finansų sistemos stabilumą. pinigų rinkos instrumentai nėra labai rizikingi, nes jų terminai trumpi, o kainų svyravimai maži. Vadinasi, investuotojams pinigų rinka yra saugi.

Pirminėje rinkoje prekiaujama naujai išleistais verybiniais popieriais, o antrinėje rinkoje prekiaujama jau esamais rinkoje verybiniais popieriais. Svarbesnės yra pirminės rinkos, nes jos didina kapitalą, sukuria naujas lėšas, o antrinė rinka lėšas tik perskirsto. Pirminėje rinkoje pirkėjai ir pardavėjai derasi dėl piniginių fondų pavertimo į verybinius popierius, o antrinė rinka skirta užtikrinti jau ankščiau išleistų vetybinių popierių likvidumą. Antrinė rinka reikalinga dėl to, kad asmuo (gyventojas ar įmonė) nusipirkę vertybinį popierių (skolos dokumentą ar akcijas) prisireikus galėtų parduoti, o ne laukti iki dokumento išpirkimo dienos arba įmonės likvidavimo ar bankrutavimo.

Kapitalo rinkos ilgalaikiai verybiniai popieriai suteikia ekonominiams subjektams galimybę laisvus pinigines lėšas investuoti į tas ūkinės veiklos rūšis, kurios, jų nuomone, yra patikimiausios ir duoda didžiausią pelną pagal pasirinktą rizikos lygį. O vertybinių popierių leidėjai – emitentai, išleidę ir pardavę vertybinius popierius, turi galimybę kurti, plėsti, atnaujinti pagrindinį kapitalą.

Taigi apžvelgsime kapitalo rinkos instrumentus kikvieną nuodugniau.

Obligacijos duoda fiksuotos normos palūkanas (kuponus) už pasiskolintas lėšas, skaičiuojamas nuo nominaliosios vertės.

Šie indeksai dar vadinami nesvertiniais. Rinkos veikimas kartais yra matuojamas lygiomis vidutinėmis akcijų grąžomis indeksuose. Tokia vidurkių technika suteikiant lygius svorius kiekvienai investicijų grąžai atitinka numanomo portfelio strategiją, kuri suteikia lygias dolerio kurso vertes kiekvienoms akcijoms. Ši technika kaip kontrastas tiek kainų svertinio vidurkio indeksams tiek ir rinkos vertės svertiniams indeksams.

Išvestinės finansinės priemonės (IFP) gali būti naudojamos apsisaugojimui nuo finansinių rizikų (arba prisiimant papildomą riziką) ir yra labai svarbi bankų rizikos valdymo modelių dalis. Šiomis priemonėmis bankai gali sumažinti prisiimamą riziką ar padidinti pelną. IFP bankams padeda atitikti kapitalo standartus ir pakeisti aktyvų pasyvų struktūrą į bankui tinkamą. Bankai gali savo klientams parduoti išvestines finansines priemones ir tai klientams leidžia susimažinti turimas rizikas. Tokiu atveju klientas bankui tampa priimtinesnes, kaip mažiau rizikingas.

Pagrindiniai instrumentai yra pasirinkimo sandoriai ir ateities sandoriai, nes jais prekiaujama vertybinių popierių biržose, todėl jie bus aptariami plačiau.

Būsimųjų sandorių rinkos atsirado tam, kad galima būtų pirkti arba parduoti vartojamąsias prekes (tarkim, arbatą, javus, kaučiuką ir kt.) ar finansines priemones, pavyzdžiui, užsienio valiutą, akcijas, obligacijas ir kt., ateityje pagal išankstinių sandorių sutartis. Būsimųjų sandorių rinkoje yra prekiaujama tik kontraktais.

Skiriamos 2 draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

Finansų tarpininkai duoda naudą kitiems finansų rinkos dalyviams:

Finansų rinkų stabilumo požiūriu dalyvio dydis yra labai svarbus veiksnys. Taigi finansų institucijų vaidmens svarbą finansų rinkoje apibūdina bendra finansinio turto suma, tenkanti kiekvienai institucijai. Kuo finansinės institucijos turtas didesnis, tuo svarbesnis vaidmuo jai tenka finansų rinkoje

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (7771 žodis)
  • Mokykla
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 186 KB
  • Finansų valdymo aplinka finansų rinkos ir institucijos
    10 - 3 balsai (-ų)
Finansų valdymo aplinka finansų rinkos ir institucijos. (2015 m. Spalio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/finansu-valdymo-aplinka-finansu-rinkos-ir-institucijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:22