Firmos pasiūla


Pasiūla referatas. Referatai pasiulos planavimas. Pasiula skaidres. Referatai apie pasiula.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Firmos sąvokos esmė. Firmos pasiūlos ir jos elastingumo sampratos. Firmos pasiūlos planavimas. Pasiūlos ir paklausos sąveikos ypatumai. Išvados. Literatūra. Darbo tikslas – atlikti ekonomikos literatūros šaltinių analizę firmos pasiūlos tematika. Temos aktualumas. Šiuolaikinėje visuomenėje vyksta intensyvūs pokyčiai, sąlygojami įvairių tarpusavy susijusių procesų, tokių kaip globalizacija, internacionalizacija, integracija į europos sąjungą. Aštrėjanti konkurencija vidaus, tarptautinėse ir globaliose rinkose verčia įmones aktyviai reaguoti į aplinkos pokyčius, nuolat koreguoti savo tikslus ir veiklos gaires. Kiekvienas perspektyvus vadovas suvokia, jog firmos sėkmė priklauso nuo tinkamos prekių ar paslaugų pasiūlos planavimo politikos, kuri padėtų įsitvirtinti vis platesnėse rinkos erdvėse. Pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio santykiai rinkoje reiškiasi per paklausą ir pasiūlą, nes paklausa ir pasiūla yra svarbiausias rinkos ekonomikos bruožas, nulemiantis produkcijos gamybos plėtimą ir mažinimą, kainų kitimą, poreikių patenkinimo laipsnį ir daugelį kitų ekonomikos raidos elementų. Pasiūlos atžvilgiu, įmonė turi nuspręsti, kokią vietą užims rinkoje jos gaminys, palyginti su analogiškais kitų įmonių gaminiais ir konkurencinių pranašumų pagrindu pasirinkti tinkamiausią strategiją.


Taigi mano darbo tikslas – atlikti ekonomikos literatūros šaltinių analizę firmos pasiūlos tematika.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti firmos sąvokos esmę;

Apibrėžti firmos pasiūlos ir jos elastingumo sampratą;

Išanalizuoti firmos pasiūlos planavimo ypatumus;

Išnagrinėti pasiūlos ir paklausos sąveiką

Bagdanavičius J. ir kiti ekonomistai išskiria ir kitus veiksnius, sąlygojančius pasiūlos kiekį (Bagdanavičius J. ir kt., 1999):

1. Kalbėdami apie tai, kas turi būti įmonėje gaminama (arba kas joje jau yra gaminama), susiduriame su sąvokomis nomenklatūra ir asortimentas.

Remdamiesi žiniomis apie nomenklatūrinių grupių (pozicijų) skaičių bei tose grupėse išskirtų gaminių paskirties ir gamybos technologijos panašumą, galime kalbėti apie nomenklatūros platumą, harmoningumą, gausumą ir gilumą (Žvinklys J., Vabalas E., 1998):

2)Apie gaminių harmoningumą sprendžiame iš įvairių asortimentinių grupių gaminių panašumo. O panašūs jie gali būti vartojimo paskirtimi, gamybos organizavimo reikalavimais, paskirstymo kanalais ar kitais rodikliais.

3) Nomenklatūros gausumą (prisotinimą) rodo bendras visų gaminių pavadinimų skaičius, kurį gauname gauname sudėję gaminių pavadinimų, esančių kiekvienoje nomenklatūrinėje grupėje, skaičių.

Minėti parametrai padeda įmonei pasirinkti savo asortimento formavimo politiką. Vadinasi, ji gali išplėsti savo veiklą keliais būdais (Žvinklys J., Vabalas E., 1998):

Iš esmės, įmonė, spręsdama klausimą dėl kiekvieno pavadinimo produkcijos įtraukimo į savo asortimentą, turi nuspręsti, kokią vietą užims rinkoje šis gaminys, palyginti su analogiškais kitų įmonių gaminiais. Reikia pasirinkti tokį asortimentą, kad įmonė galėtų įsitvirtinti konkurencinėje rinkoje. Ji turi įvertinti, išanalizuoti savo padėtį ir numatyti tolesnę gamybos politiką.

Nomenklatūra ir asortimentas rodo, ką įmonė gamina ar gamins. Pasak Schmalen H., asortimento planavimui būdingas prieštaravimas. Produkcijos realizacijos planavimas orientuojamas į asortimento plėtimą, nes tai gerina pardavimų galimybes. Tuo tarpu asortimento plėtimas sunkina gamybos planavimą ir organizavimą, nes reikės dažniau stabdyti ir perreguliuoti įrengimus įvairios produkcijos gamybai (Шмален Г., 1996)

2. Nustačius nomenklatūrą, kyla ne mažiau svarbus klausimas – kiek tų gaminių reikės pagaminti? Atsakymą į šį klausimą gauname prognozuodami paklausą, t. y. galimą realizacijos apimtį.

Taigi ši prognozė (galimos paklausos, realizacijos) tampa gamybos masto planavimo pagrindu. Be abejo, paklausa ir kartu gamybos mastas įmonėse nustatomi skirtingai. Tai gerokai priklauso nuo to, ar įmonė gamina gamybinės paskirties ar plataus vartojimo prekes. Bet visais atvejais būtų idealu, kad, remdamasi paklausos tyrimu, įmonė suformuotų vadinamąjį užsakymų portfelį, kuris ir būtų pagrindas tokiam jos kiekiui gaminti.

Žinant bendrą tam tikro laikotarpio (dažniausiai metų) pardavimų apimtį, svarbu pardavimų mastą suderinti su gamybos mastu. Paskirstant metinę gamybos programą ketvirčiui (mėnesiui), atsižvelgiama į tokius veiksnius:

2) Nustačius nomenklatūrą, kyla ne mažiau svarbus klausimas – kiek tų gaminių reikės pagaminti? Atsakymą į šį klausimą gauname prognozuodami paklausą, t. y. galimą realizacijos apimtį.

7. Kadangi, paklausa – svarbiausias veiksnys, lemiantis gamybos mastą, tikslinga pasiūlą nagrinėti sąveikoje su paklausa:

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 15 puslapių (3187 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Firmos pasiūla
    8 - 1 balsai (-ų)
Firmos pasiūla. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/firmos-pasiula.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:07