Fiskaline politika konspektas (2)


Ekonomikos konspektas. Fiskalinė politika. Fiskalinės politikos samprata, rūšys ir priemonės. Mokesčiai, mokesčių rūšys. Lorenz‘o kreivė. Valstybės biudžetas, biudžeto rūšys. Lafero kreivė. Valstybės skola. Biudžeto deficito finansavimo būdai. Ilgalaikio recesinio tarpsnio mažinimas fiskalinės politikos priemonėmis. Monetarinė politika. Pinigai, jų kilmė, rūšys ir funkcijos. Monetarinės politikos samprata, tikslai, rūšys ir priemonės. Monetarinės politikos privalumai. Bankai, bankų rūšys ir funkcijos. Komercinių bankų aktyvai ir pasyvai, privalomų rezervų formos. Centrinis (Lietuvos) bankas ir jo funkcijos. Užimtumas ir nedarbas.


Keisdama mokesčius ar išlaidas, vyriausybė keičia visuminę paklausą ir gali pašalinti ar sumažinti secesinį ar infliacinį tarpsnius.

Fiskalinė politika – biudžeto politika. Centrinis fiskalinės politikos klausimas – biudžetas ir jo balansas (tai skirtumas tarp visų vyriausybės pajamų ir išlaidų). Pajamose didžiausią svorį sudaro mokesčiai, o išlaidose – vyriausybės pirkimai (išlaidos mokslui, švietimui, kultūrai, kariuomenei, sveikatai ir t.t.) ir piniginiai mokėjimai (transferai).

Deficitinis. Išlaidos viršija pajamas. Susidaro valstybės skola. Skolinasi iš Centrinio banko (Lietuvoje tai Lietuvos bankas) ar privataus sektoriaus. Skolinasi ne bankinio kredito forma, o parduodama vertybinius popierius, iždo vekselius, obligacijas.

VVP – vyriausybės vertybiniai popieriai ir obligacijos (pas mus populiariausios) parduodamos už nominalą, įsipareigojant, kad valstybė mokės palūkanas.

Iždo vekseliai. Jais valstybė pasižada sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Jie galioja iki 3 mėn. Perkant vekselius palūkanos yra diskontuojamos kainoje. Pvz.: valstybė pasirašo 100 Lt vekselį, o gauna 95 LT (jei palūkanos 5 proc.).

Vyriausybės obligacijos. Vyriausybės pasižadėjimas sumokėti tam tikrą sumą atėjus terminui. Jos yra ilgalaikės 20 – 25 metai. Parduodamos pagal nominalą.

Kai yra geresnė ekonominė situacija, vyriausybė kartais ir prieš laiką stengiasi išpirkti savo skolą. Vyriausybė moka skolintojams palūkanas (skolos aptarnavimas).

Tikslinės priemonės – specialios mokestinės priemonės ir programos. Pvz. Būsto mokesčių lengvatos, žemės ūkio pletros skatinimo programos, programos siekiant pagyvinti statybų sektorių – būstro renovavimo programa.

Mokesčių sistema ženkliai įtakoja gyventojų pajamų pasiskirstymą tarp visuomenės narių. Per mokesčius galima pasiekti tolygesnio pajamų paskirstymo

Lorenz‘o kreivė parodo pajamų nelygybės atspindį ekonomikoje: suminę šalies bendrųjų pajamų dalį, tenkančią 5%, 10%, 15%, ir t.t. neturtingiausių.

Ši Lorenz‘o kreivė parodo Lorenz‘o kreivę ekonomikos, kurioje pajamos yra pasiskirstę lygiai. 20% mažiausių pajamų žmogui turi 25% pajamų, 40% mažiausių pajamų žmonių gauna 40% pajamų ir t.t.

Lorenz‘o kreivė vaizduoja pajamų lygybę. Kuo kreivės išgaubtumas didesnis, tuo didesnė visuomenės socialinė deferenciacija.

Kai yra didelė nelygybė, plotas tarp 45 laipsnių tiesės ir Lorenz‘o kreivės yra didelis. Kai yra visiška lygybė, šis plotas lygus nuliui. Dvigubas plotas tarp 45 laipsnių tiesės ir Lorenz‘o kreivės yra įprastai naudojamas nelygybės matas, vadinamas Gini konficientu.

Stabilizatoriais yra vadinami automatinio arba savaiminio poveikio į visuminę paklausą svertai. Jie yra biudžetinės kilmės ir automatiškai pristabdo visuminės paklausos augimą, kai ekonomika kyla, ir ją padidina, kai ekonomika smunka. Stabilizatorių valstybė nereguliuoja. Jie veikia pastoviai, automatiškai.

Mokesčiai. Tačiau nereguliuoti, be specialaus didinimo ar mažinimo. Daugumoje valstybių veikia progresinė mokesčių sistema – kuo didesnis pelnas, tuo didesni mokesčiai.

Vyriausybės pirkimai. Jie yra sudaromi iš anksto.

Vyriausybės piniginiai pervedimai (tansferinės išmokos, antimokesčiai). Mokesčiai – išskaitymai iš uždirbtų pajamų. Transferai – neuždirbtos pajamos (socialinės išmokos, pensijos ir pan.)

Dividendai. Akcininkų gaunamos pajamos, kurios priklauso nuo ekonominio ūkio būklės.

Agrarinės programos. Tai įvairios kaimo rėmimo programos.

Pajamų ir išlaidų vizija. Mokesčių didinimas ar mažinimas gali neduoti laukiamo rezultato, jei šeimos turi šią viziją ir numato kitus būdus kaip leisti pinigus.

Mokesčiai ar vyriausybės išlaidos. Pasirinkimas kas geriau ar mokesčių didinimas/mažinimas ar vyriausybės išlaidų didinimas/mažinimas. Šis pasirinkimas priklauso nuo to, kokia teorinė koncepcija yra priimama vyriausybėje.

Mokestinės pajamos. Mokestinės pajamos formuojamos iš įvairių mokesčių, prekyvečių ir kitų kitų rinklievų. Gautų pajamų proporcija iš atskirų mokesčių atskirais metais yra skirtinga.

Nepaskirstyti įsipareigojimai, Biudžeto deficitas iškraipomas neatsižvelgus į jį kai kuriuos vyriausybės įsipareigojimus, pvz. Į būsimas valstybės tarnautojų pansijas.

Biudžeto fiskalinės politikos tikslas – paklausos ir pasiūlos balansavimas ir nacionalinio produkto augimo užtikrinimas. Valstybė turi orientuotis į aukšto užimtumo biudžeto koncepciją. Pusiausvyra turi susidaryti ant PNP.

Būtina skirti biudžeto deficitą nuo valstybės skolos. Biudžeto deficitas susidaro kai valstybės išlaidos einamaisiais metais viršija pajamas. Valstybės skola – valstybės visuminis įsiskolinimas tam tikrai datai (pvz. sausio 1d.), nepaisant to, kada ta skola yra susidariusi.

Valstybės skolos augimas yra problema, nes aukšti skolos aptarnavimo kaštai (auga palūkanų masė).

Valstybė negali bankrutuoti, nes ji gali skolintis iš banko ar išleisti obligacijas (ir tai daryti tiek kiek jai reikia).

  • Ekonomika Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (4297 žodžiai)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 1103 KB
  • Fiskaline politika konspektas (2)
    10 - 7 balsai (-ų)
Fiskaline politika konspektas (2). (2015 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/fiskaline-politika-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:32