Fiskalinė politika kursinis darbas


Ekonomikos kursinis darbas. Kursinis apie fiskalinę politiką.


Rašydami šį darbą išanalizavome statistinius duomenis fiskalinės politikos srityje, išnagrinėjome pagrindines mokesčių politikos problemas, išanalizavome fiskalinės politikos ir valstybės biudžeto valdymo problemas, pateikėme sėkmingos fiskalinės politikos svertus, jos ypatumus Lietuvoje.

Taip pat rašydami darbą naudojomės Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, „Swedbank“, SEB banko analitikų rengiamomis apžvalgomis ir kita moksline literatūra.

• biudžetas – ekonomikos valdymo įrankis, sudarantis prielaidas įtakojančias šalies ekonomiką, atskirus regionus, apskritis, miestus ir kt. Administracinių vienetų ekonominei plėtrai;

• biudžetas – finansų valdymo įrankis, kuriam būdinga ne tik apskaitos funkcija valstybės mastu, bet ir įpareigoja valstybės tarnautojus atsakyti už išlaidas ir pajamas jų veiklos srityje.

Diskretinė fiskalinė politika – tai vyriausybės sąmoningas vydomas mokesčių ir išlaidų keitimas, siekiant įtakoti realiają nacionalinių pajamų apimtį, užimtumą ir kontroliuoti infliaciją.

Jeigu ekonomikai būdingas nuosmukis, t.y. šalyje aukštas nedarbo lygis ir faktiškasis nacionalinis produktas yra mažesnis už potencialųjį, vyriausybė įgyvendins skatinčiąją fiskalinę politiką, kuri skatins ekonominio augimo veiksnius. Tokiu atveju vyriausybė naudos švelnios fiskalinės politikos priemones:

• arba šių abiejų priemonių derinimas mokesčių didinimas;

Tokios politikos pasekmė – biudžeto deficito mažėjimas ir pertekliaus atsiradimas.

Reikalingas laikas valstybės ekonominei padėčiai įvertinti. Pavyzdžiui prireikia kelių mėnesių ekonomikos nuosmukiui ir infliacijai konstatuoti.

Jeigu vyriausybė nori padidinti valstybės pajamoas, ji gali tai padaryti dviem būdais:

Šios dvi priemonės reiškia mokesčių naštos didėjimą.

Ar ištikrųjų egzistuoja fiskalinių įmokų viršutinė riba? Kad naudinga nustyti viršutinę mokesčių ribą rodo biudžeto deficito augimo tendencijos, finansinės krizės, šešėlinė ekonomika, mokesčių surinkimo problemos, ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas.

Viršutinė riba gali būti įvairi. Turint omenyje fizinių asmenų pajamų mokestį, viršutinė riba priklauso nuo vidutinio BVP lygio, tenkančio vienam gyventojui, tradicijų, socialinių politinių veiksnių.

Požiūris, kuriuo remiasi pasiūlos teorijos šalininkai, reformuojant mokesčių sistemą apibrėžiamas trimis nuostatomis:

mokesčių mažinimas didelėms pajamoms, t.y. progresinių mokesčių sistemos sušvelninimas;

Mokesčių įplaukos priklauso nuo ne tik nuo tarifo dydžio, bet ir nuo mokestinės bazės. Didinant mokesčių tarifą, mokestinės įplaukos auga iki tam tikros ribos. Pasiekus šią ribą toliau didinant tarifą, mokestinės įplaukos tik mažėja. Todėl dažnai ieškoma galimybių išplėsti mokestinę bazę, t.y. apmokestinti papildomas sritis įvedant mokesčius. Taigi iškyla gana sudėtingas uždavinys atrasti kompromisą tarp gyventojų ir verslo mokesčių naštos  ir valstybės pajamų didinimo.

Kalbant apie biudžeto proceso reglamentavimo ir valdymo principus, yra įvertinta, jog daugelio Europos valstybių biudžeto procesai jau eilę metų vykdomi ir reglamentuojami remiantis klasikiniais principais. Jais vadovaujantis turėtų būti sudaromas ir vykdomas biudžetas. Biudžeto formavimosi principai yra šie:

Specializuotumo principas reiškia, kad visos biudžeto išlaidos bus paskirstytos konkretiems tikslams ir konkretiems pinigų valdytojams, o visos pajamos turi būti aiškiai nustatytos ir įtvirtinamos pagal kiekvieną pajamų šaltinį.

Biudžeto deficitas reiškia, jog didinama valstybės skola. Mokesčių nesurinkimas į biudžetą yra vienas iš svarbiausių veiksnių didinantis biudžeto deficitą. Biudžeto deficitas reguliuojamas mažinant išlaidas ir tikslinant biudžetą. Valstybės biudžeto išlaidos mažinamos daugiausia investicinių projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo dėka.

2015 metų pradžioje Lietuva sėkmingai atliko planuotus darbus, tapo euro zonos nare. Nenuneigsime, kad Lietuvos ekonomika į priekį juda labai lėtai ir neužtikrintai. Aukštas nedarbo lygis, labai žema, netgi pavojinga infliacija, bei skirtingi jos vystymosi tempai, tai iššūkiai su kuriais Lietuva tvarkosi labai sunkiai. Tačiau mūsų šalis nėra vienintelė napsaugota nuo ekonomikos lėtėjimo. Pavydžiui, antra šalis pagal dydį ekonomikos euro zonoje yra Prancūzija, tačiau ji taip pat sunkiai tvarkosi su iškilusiomis ekonomikos problemomis. 2014 metais Prancūzijos BVP buvo žemesnis už visos bendrijos vidurkį, na, o nedarbo lygis pasiekė rekordinį 10,4 proc. lygį.

Dėl 2014 metais įsiplieskusio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos, Lietuvos ekonomiką ištiko finansinė suirutė. Dėl vakarų valstybių inicijuotų sankcijų ne tik mūsų šalis patyrė sunkumų, bet ir pati Rusija susilaukė ekonomikos susitraukimo. 2014 metais vietoj planuojamų 2-3 proc. BVP kilimo, šalis kilstelėjo vos 0,6 proc. Nepaisant to, dar vienas smūgis Rusijai tapo naftos kainų kritimas, tačiau ją gausiau importuojančioms šalims tai įnešė papildomo impulso ekonomikos plėtrai. Nors skirtingas šalis žaliavos kainų kritimas veikia skirtingai, tačiau bendrais tyrimais skaičiuojamas teigiamas bendrasis poveikis pasaulio ekonomikai. Tikimasi, kad dėl mažesnių naftos kainų vartotojai daugiau pinigų skirs taupymui, nei išlaidoms. Taigi, siekiant įvertinti šalies ūkio būklės pokyčius paanalizuosime bendruosius ekonominius rodiklius.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4700 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1922 KB
  • Fiskalinė politika kursinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Fiskalinė politika kursinis darbas. (2015 m. Spalio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/fiskaline-politika-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:46