Fiskalinis stimulas atsakas į pasaulinę finansų krizę


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Fiskalinė politika kaip stimulas. Keinso multiplikatrius. Jav scenarijus, fiskalinis stimulas. Europos veiksmai. Atskirų šalių, kiti veiksmai. Vokietijos fiskalinis stimulas. Lietuvos veiksmai. Išvados. Literatūra.


Pasaulio ekonomikos nesenai buvo susidūrusios su finansų krize, kuri paveiki ne tik ekonomika, bei kiekviena šalį atskirai. Vyriausybės turėjo priimti nemažai pakeitimų, bei imtis kraštutiniu priemonių norint išsaugoti valstybės ekonomiką, bei ja stimuliuoti, kad jinai iš šoko būsenos pradėtų atsigauti ir vėl atsistotų ant kojų. Teigti ar tai jau įvykdyta dar negalima, gal ekonomiką ir pradėjo augti, bet pasiekti toki lygį kuriam buvo iki krizės dar negali.

Fiskalinis stimulas buvo pagrindinis, bet ne vienintelis dalykas norint atkurti ekonomikos visuminę paklausą, bei atkurti ekonomikos augimą. Tarptautinis valiutos fondas ragino visas šalis kaip įmanomą daugiau dėmesio fiskaliniam stimului. Pagrindinis Tarptautinio valiutos fondo raginimas šalims, buvo didinti mokesčius.

Šiame darbe apžvelgsiu kokius fiskalinius stimulus vykdė šalis, kaip kito pasaulio ekonomiką, kokie pagrindiniai veiksmai buvo atlikti norint padidinti ekonomikos augimą.

Darbo objektas: Fiskalinis stimulas 2008 – 2010: atsakas finansų krizei

Tikslas: Išsiaiškinti valstybių fiskalinio stimulo veiksmus 2008 – 2010 m.

Viena iš tokių priemonių yra mokesčių multiplikatorius, arba Keinso multiplikatorius. Keinso multiplikatorius – tai koeficientas, atvirkščiai proporcingas polinkiui taupyti. Šis rodiklis parodo, kaip padidės nacionalinės pajamos jei vyriausybės išlaidos padidės arba sumažės 1 litų. Jei šis pakeitimas žymiai keičia BVP augimą, tai vadinama multiplikatoriaus efektų. Pradinės investicijos sugeneruoja nacionalinių pajamų augimą, nes tik dalis papildomų pajamų bus atidėta taupymui, o kita dalis bus išleista vartojimui. Pasėkoje tai generuoja nauja nacionalinių pajamų augimą, bet būna mažesnis negu tikimasi, dėl didesniu taupymo aplinkybių.

Buvo nemažai nesutarimų kurios buvo kilusios tarp ekonomistu 2009 m., dėl įvairių rūšių laikinu fiskalinių priemonių veiksmingumo. Pirma, laikinai įvesta ekspanisnei fiskalinei veiksmai gali būti labai veiksminga sąlyga, pritraukti papildomų nacionalinių pajamų, bet planuojamo fiskalinio išplėtimo poveikio yra padidintos rizikos, jei ji apima daug šalių, o fiskalinės priemonės naudojamos siekiant didesnio masto fiskaliniam deficitui mažinti gali turėti didelės įtakos mokesčių daugiklis, arba multiplikatorius.

Tarptautinio valiutos fondo ekonomistai Oliveris Blanchardas ir Danielis Leighas skyrė labai daug dėmesio mokesčiu multiplikatoriaus vertinimui. Jie skaičiavo, kad recesijos metu valstybės išlaidų mažinimas gali sukelti dideli ir greita nacionalinių pajamų prieaugi. Bet 2010 metais Jie pripažino savo klaidas. Vertinant taupymo politikos poveikį Europos ekonomikos analitikai aiškiai neįvertino nedarbo augimo ir vidaus paklausos sumažėjimai dėl fiskalinės konsolidacijos. Tarptautinio valiutos fondo pozicija pasikeitė į griežtas taupymo priemones Europoje, biudžetų apkarpymo temptai buvo daug didesni, o ekonomikos augimo buvo silpnesnis nei prognozuota 2010 m. todėl fiskaliniai (Keinso) multiplikatoriui buvo ženkliai didesni negu tikėtasi. Vietoje planuotos reikšmės artimos nuliui, multiplikatorius buvo 1,6.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 18 puslapių (2967 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 528 KB
  • Fiskalinis stimulas atsakas į pasaulinę finansų krizę
    10 - 2 balsai (-ų)
Fiskalinis stimulas atsakas į pasaulinę finansų krizę. (2015 m. Balandžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/fiskalinis-stimulas-atsakas-i-pasauline-finansu-krize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:04