Fitopatolofija


Medicinos konspektas. Fitop mokslo sąv , objektas , ir uždav. Fito. Fito objektas –. Fito uždav. Fito mokslo istorinė apžvalga. Augalų ligų sąvoka ir klasifikacija. Augalo liga vad. Dėl ligos nukenčia. Biologiniu ligos pradžia. Augalų ligos klasifikacija. Pagal išorinius. Pagal lokalizacija. Pgl ligos trūkmė. Augalų amžių. Pgl augalus maitintojus. Augalų ligų paplitimas ir žalingumas. Neinfekcinės augalų ligos. Nepalankių dirvos sąlygos sukeliamos augalų ligos. Neinfekcinėmis ligomis. Drėgmės trūkumas. Lapų džiūvimas. Sėklų neišsivystimas. Drėgmės perteklius. Maisto medžiagų trūkumas N. Nepalankios metereolog sąlygos temperatūra. Santykinė oro drėgmė. Mechaninių pažeidimai ir netinkama pesticidų naudojimo poveikis augalams. Netinkamo naudojimo pesticidai atsitinka. Ryšys tarp infekcinių ir neinfekcinių ligų. Infekcinės ligos. Parazilizmo ir saprofilizmo kategorijos. Parazitais. Infekcinių ligų požymiai. Dėmės –. Valktis arba apnašos –. Pūslelės , Spuogai arba karputės. Augalų ligų sukelėjų specializacija. Virusinių ligų tyrimo istorinė apžvalga. Virusų savoka , prigimtis , dauginimąsis , sistematikos principai , plitimas ir žiemojimo būdai. Virusų žiemojimas. Augalų virusinių ligų požymiai. Augalų apsauga nuo virusinių ligų. Augalų mikoplazminės ligos. Mikoplazmų sąvoka , bei jų tyrimo istorija. Mikoplazmų savybės , dauginimąsis , sistematinė vieta , plitimas , žiemojimas. Augalų apsauga nuo mikoplazmolizės. Augalų bakterinės ligos. Mokslo vystymosi istorinė apžvalga. Bakterijų savybės ir vystymosi salygos. Bakterijų poveikis augalo ląstelei ir jų sukeliamų ligų požymiai. Bakterijų plitimo ir žiemojimo būdai. Augalų apsauga nuo bakteriozių. Augalų grybinės ligos. Bendros žinios apie grybus.


1. Fitop mokslo sąv, objektas, ir uždav. Fito tai biologinė diciplina, glaudžiai susijusi su botanika, augalų fiziologija selekcija, žemdirbyste. Fito – mokslas apie augalų ligas ir jas sukeliančias priežastis. Fito objektas – sergantis augalas. Fito uždav: 1.ligų priežasčių nustatymas 2.Ligų sukėlėjų bioekologijos, dinamikos patogeniškumo išsiaiškinimas 3. kovos priemonių prieš augalų ligas tirimas.

2. Fito mokslo istorinė apžvalga. Fito mokslo atsiradimas ir vystymasis glaudžiai susiję su ž.ū gamyba. Pirmosio žinios apie augalų ligas randamos 4 –3 amžius prieš mūsų era. 18a pradėtos sudarynėti augalų ligų sistemos. Pirma tokia sitema parošia Turneforas. 19a antroje pusėje L.Pasteras sukūrė bakterologijos moksla. Rusų fito tėvu yra laikomas M. Voroninas. Pirmasias žinias apie kaikurių parazitinių grybų paplitima Lietuvoje randama vilniaus universiteto botaniku. 1914m išleistas trumpas populiarus vadovėlis “augalų ligos”. Kurio autorius – buvęs LžŪA prof. Krikščiūnas. 1925m prie kauno botanikos sodo buvo įkurta fito labaratorija. 1927m Dotnuvoje įsikūrė augalų apsaugos stotis.

3. Augalų ligų sąvoka ir klasifikacija. Augalo liga vad – fiziologinių funkcijų sutrikimas pakenkiantis visam augalui arba visam augalo organui. Dėl ligos nukenčia kiekybė tiek kokybė. Kartais augalas pakenktas miršta. Biologiniu ligos pradžia laikomas kai augalo ląstelėje atsiranda asakomoji ląstelė. Klinikiniu požiuriu augalo susirgimas prasideda tada kada pasimato augale ligos simtomai. Augalų ligos klasifikacija 1.Pagal išorinius ligos požymius (puviniai, dėmetumai, apnašos). 2.Pagal lokalizacija (lapų, vaisių, stiebų, šaknų, sėklų). 3.Pgl ligos trūkmė (sezonines, chroniškas). 4.Pgl augalų amžių (daigų ligos, sėklojų ligos, suaugusių augalų ligos). 5.Pgl augalus maitintojus 6.Etiologija (virusines, bakterines, grybines). Dažnai pasitaiko ir mišri klasifikacija augalo ligoms atpažinti.

4. Augalų ligų paplitimas ir žalingumas. Jos pasireiškia labai įvairiai tai priklauso nuo geografinio, klimatinio, meteriologinių sąlygų. Vienas svarbiausių ligų platintoju yra žmogus. Fito žinoma daug atveju kai labai žalingos ligos kurį laiką pasireiškia lokalizuotai. Bulvių maras iki 19a vidurio buvo paplitęs europoje. Natūraliam ligų paplitimui nemaža reikšmę turi klimatinės ir meteriologinės sąlygos. Šilto klimato kraštuose miltligės ir virusinės ligos paplitusios labiau, negu vidurio klimatinėse zonose. Žalingumas.Ligos įvairiai pakenkia augalams. Dėl jų gali sumažėti sergančių augalų derlingumas, jie gali išauginti menkus vaisius ir sėklas, gali visai nederėti ar nudžiūti. Kartais dėl ligų atskirose teritorijose tenka neauginti kai kurių kultūrų.

Nepalankių dirvos sąlygos sukeliamos augalų ligos yra neužkrečiamos vad – neinfekcinėmis ligomis. Jos gali pažeisti visa augalą arba atskiras jos dalis. Įvairių rūšių augalai skirtingai reguoja į aplinkos faktorių poveikį. Daigai įvairiems faktoriams būna daug jautresni negu suaugę individai. Drėgmės trūkumas. Daugiausia vandens augalai pasisavina iš vandens. Norint kad jie normaliai augtų reikalingas optimalus dirvos drėgnumas. Kai dirvoje trūksta augalamas prieinamo vandens jie pradeda vysti. Lapų džiūvimas geriausiai pastebimas sodose. Lapų kraštai pradeda gelti, ruduoti neluotinės dėmės. Sumedėjimas aptinkama šakniavaisiuose vandens indų senelėse smarkiai sustorėja cukrus virsta krakmolu, celiuliozė mediena. Sėklų neišsivystimas neinfekcinis javų tuščiavarpiškumas būna dėl drėgmės trūkumo dirvoje jų židėjimo metu, dėl to žymiai sumažėja augalų derlius. Nanizmas – dėl drėgmės trūkumo kai kurie varpiniai augalai negali normaliai išsivystyti, lieka neūžaugos krumyjasi ir būna besėkliai.

Drėgmės perteklius šlapi ir šaltoje dirvoje sėklos, neturėdamos reikiamų salygų, dažnai supūna. Drėgmės perteklius neigiamai veikia ir suaugusių augalų šaknis. Susirgus augalų šaknims, jų anžeminės dalis gelsta, silpnai vystosi ir augalai žūsta. Maisto medžiagų trūkumas N – augalai auga varganai yra šviesiai žalios spalvos, apatiniai lapai geltoni, stiebai yra plonesni, trumpesni. P – augalai auga skurdžiai. Apatiniai lapai tampa rudomis dėmelėmis. K – daigai atrodo kai mire, pasireiškia chlorozės lapų lapalakštyje. Mg – pasireiškia sklerotinės dėmės,chlorozė. Ca – lapai deformuojasi. B – augalų augimas sustoja, vaisiai gali pradėti pūti. S – jauni lapai pasidaro išblyške be jokių dėmelių. Fe - lapai tampa chlorotiški, bet pagrindinės gyslos išlieka žalios. Zn – tarp gyslų matyti chlorozę kuri vėliau nekrotizuojasi ir igauna rausvą pigmentaciją. Cu – viršūnės jaunų lapų galiukai pabala ir jų kraštai tampa chlorotiški. Lapai gali susivinioti ir išlinkti.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (4074 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Fitopatolofija
    10 - 8 balsai (-ų)
Fitopatolofija. (2015 m. Rugsėjo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/fitopatolofija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:35