Fizika Medicina 1 kursas


Medicinos konspektas.

Inercijos pirmasis Niutono dėsnis. Poveikio antrasis Niutono dėsnis. Veiksmo ir atoveikio trečiasis Niutono dėsnis. Niutono gravitacijos visuotinės traukos dėsnis. Kūno energija. Mechaninė energija. Kinetinė energija. Potencinė energija. Mechaninis darbas. Energijos tvermės dėsnis. Bangos ilgis , dažnis ir greitis. Audiometrija , vienetai. Leistinas triukšmo lygis. Paskalio dėsnis. Archimedo dėsnis. Toričelio lygtis –. Realieji skyščiai. Laminarusis tekėjimas. Reinoldso skaičiumi. Tobulosios idealiosios dujos – jų dėsniai. Realiosios dujos jų klampa. Izoterminis vyksmas. PV = const. Izobarinis vyksmas. Izochorinis vyksmas. F = ηS Δv Δl. Η vλρ. Dalelių pernaša. Dalelių nusodinimas. Paviršiaus trintis ir formos pasipriešinimas. Paviršiniai reiškiniai skysčių ribose. Paviršiaus įtempimas , kapiliariniai reiškiniai. Osmosas. Osmosinis slėgis. Potencinės energijos perteklių. Paviršiaus įtempimo jėgomis. Tirpalų paviršiaus įtempimas. Pusiausvyros sąlyga. Skysč io pakilimo aukš č io formulė. Šiluminės medžiagos savybės šiluminė talpa. Spinduliavimo būdu. Konvekcijos būdu. Š ilumos laidumu. Šiluminė talpa –. Termodinamikos dėsnis Energijos tvermės dėsnis. Termodinamikos dėsnis. Pagrindiniai termodinaminiai dydžiai Entropija. Laisvoji Gibso energija –. Laisvoji Helmholco energija –. Ką šie dydžiai pasako apie cheminių reakcijų eigą. E = ½* kT. K = ° C + 273. P1 – P0 = Sδ T14 – T04. Šilumos laidumas. Žmogaus organizmo audinių šilumos laidumas. ΔQ pr Δt = kS po – pa. Šiluminiai reiškiniai gyvame organizme. Šilumos pernaša organizme ir apykaita su aplinka. Temperatūra , jos matavimas. Organizmo termoreguliacijos principas. Komfortinės klimatinės sąlygos. Elektros srovė.


1. Jėga-Tai fizikinis dydis, apibūdinantis vieno kūno poveikį kitam kūnui. Jėgos vienetas – niutonas (N). 1 N = 1 kg · m / s2. Jėgos rūšys: tamprumo, sunkio, svorio, trinties, elektromagnetine, stiprioji, sunkioji ir t.t

Inercijos (pirmasis Niutono) dėsnis: Kiekvienas kūnas nejuda arba juda tolygiai jeigu jo neveikia kiti kūnai ar jėgos.

3. Lyginant svorio ir sunkio jėgas, pirmiausia pasakytina, kad šios jėgos veikia skirtingus kūnus: svorio jėga − pakabą arba atramą, o sunkio − nagrinėjamąjį kūną. Be to, sunkio jėga tam tikroje vietoje yra pastovus dydis, o kūno svoris, kaip jau minėta, priklauso nuo pakabos ar atramos judėjimo pagreičio. Skaitine verte kūno svorio ir sunkio jėgos lygios tada, kai to kūno pakabos ar atramos taškas juda tiesiai pastoviu greičiu arba yra rimties būsenoje.

5. Sverto taisyklė- Kūnas yra pusiausviras, kai visų veikiančių išorinių jėgų momentų geometrinė suma nagrinėjamos ašies atžvilgiu lygi nuliui

6. Inercijos momentas- tai materialaus taško ar kūno inertiškumo matas sukamajame judėjime. Priklauso nuo sukamojo daikto formos, matmenų bei sukimosi ašies padėties.

2. Kūno energija. Kinetinė ir potencinė mechaninė energija. Mechaninių jėgų darbas. Energijos tvermės dėsnis. Galia.

Kūno energija – bendras kiekybinis materijos judėjimo ir sąveikos matas.

Galia - darbas atliktas per laiko vienetą. Matavimo vienetas – vatas (W=J/s) arba arklio galia.

Garso bangą charakterizuoja garso bangos ilgis, dažnis ir greitis. Bangos ilgis l – tai atstumas tarp dviejų vienoda faze svyruojančių bangos taškų arba atstumas tarp dviejųartimiausių suspaudimų (ar išretėjimų). Dažnis, kuriuo oro dalelės virpa apie savo pusiausvyros padėtis, vadinamas garso bangos dažniu n . Garso bangos greičiu vadinamas suspaudimų (ar išretėjimų) sklidimo terpėje greitis. Pavyzdžiui, garso greitis ore yra lygus 331 m/s, esant 0oC temperatūrai.

Garsai skirstomi į tonus ir triukšmus. Tonu vadinamas periodinis harmoninis garsas, kurio amplitudė ir dažnis kinta tolygiai laike. Triukšmu vadinami patys įvairiausi garsai, kuriųintensyvumas, dažnis, amplitudė netvarkingai kinta laike. Triukšmams priskiriami aplodismentai, girgždėjimas, mašinų vibracijos, kalbos priebalsės ir pan.

2. Doplerio efektas – bangos dažnio ir ilgio kitimas, kai klausytojas arba šaltinis juda vienas kito atžvilgiu. Kai garso saltinis ir imtuvas nejuda vienas kito atzvlgiu c=v*lembda

girdimumo kreivės slenkstiniai taškai skirtingiems dažniams. Audiograma – tai grafikas, parodantis juntamą garso stiprį decibelais priklausomai nuo garso dažnio. Absisėje nurodomas testuojamųjų tonų dažnis hercais (nuo 125 iki 8000 Hz), o ordinatėje – klausos lygis (angl. hearing level – HL) decibelais (nuo – 10 iki 120 dBHL). 0 (nulis) dBHL atitinka sveikų žmonių klausos jautrumo ribų vidurkį.

Paprastai nuo 1 iki 20 Mhz pasirinkimą lemia du dalykai: kuo didesnis dažnis tuo didesnė skyra, kuo mažesnis dažnis ir ilgesnė banga tuo giliau įsiskverbia.

Galimos dvi ultragarso tyrimų rūšys statinė (vaizdų UG) ir judančių kūnų greičio matavimo (Doplerio UG)

Jeigu suminė atomų ir molekulių kinetinė energija (jos modulis) daug didesnė negu jų traukos suminė potencinė energija, tai medžiaga yra dujinės būsenos, jeigu daug mažesnė – kietosios. Skystoji susidaro, kai šios energijos apylygės.

Kietojo kūno molekulės arba atomai išsidėsto apibrėžtose padėtyse, sudarydami kristalinę gardelę. Kietosios būsenos medžiaga išlaiko ir formą, ir tūrį. Ją deformuojant (keičiant formą arba tūrį), atsiranda jėgos, kurios stengiasi sugrąžinti buvusią formą ir tūrį

  • Medicina Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 47 puslapiai (12778 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 24482 KB
  • Fizika Medicina 1 kursas
    10 - 8 balsai (-ų)
Fizika Medicina 1 kursas. (2016 m. Kovo 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizika-medicina-1-kursas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:20