Fizikinė chemija


Chemijos konspektas. Medžiagų agregatinės būsenos. Boilio ir Marioto dėsnis. Gei Liusako dėsnį. Idealiųjų dujų būsenos lygtimi. Van der Valso lygtis. Pagrindinės kristalografijos savokos ir dėsniai. Kristalografijos dėsnis. Kristalo gardelės energija. Kristalo paviršiaus įtempimas. Atominė šiluminė talpa. Tarpmolekulinės sąveikos ir cheminio ryšio kilmė kvantų mechanikos požiūriu. Cheminis ryšys –. Molekulės energijos stovis. Brėžinys nepykit bet jo nenubraiziau manau bus geriau jei pačios ranka nubraizysit nei as netikslu su paintu. Kovalentinis ryšys. Molekulinių orbitalių metodas. Valentinių ryšių VB metodas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Pirmojo termodinamikos dėsnio taikymas idealiosioms dujoms. GRAFIKAS nepykit bet ir vel nenubraiziau manau bus geriau jei pačios ranka nubraizysit nei as netikslu su paintu. Adiabatės lygtis. Heso dėsnis. Reakcijos šilumos priklausomybė nuo temperatūros. Antrasis termodinamikos dėsnis. Sistemos laisvoji ir surištoji energija. Procesų spontaniškumo kriterijai. Entropė ir jos pokyčiai. Gibso ir Helmholco lygtis. Gibso ir Helmholco energijos. Antrojo termodinamikos dėsnio statistinė prigimtis. Entropija ir tikimybė. Būsenų suma. Termodinaminių funkcijų reiškimas per būsenų sumą. Cheminė pusiausvyra. Pusiausvyros konstantos reiškimo būdai. Le Šatelje taisyklė. Cheminiai potencialai. Cheminis giminingumas. Van ‘ t Hofo izotermos lygtis. Van ‘ t Hofo izobaros ir izochoros lygtys. Reakcijos izobarinio potencialo skaičiavimas. Klauzijaus Klapeirono lygtis. Planko postulatas ir Nernsto šilumos teorija. Apytikris Tiomkino Švarcmano metodas pusiausvyros konstantai skaičiuoti. Ulicho metodas apytikriam pusiausvyros konstantos skaičiavimui.


Priklausomai nuo išorės sąlygų, slėgio ir temperatūros beveik kiekviena medžiaga gali būti dujų, skysčio arba kieto pavidalo. Kiekvienam cheminiam junginiui arba paprastam cheminiam junginiui yra būdinga 1 skysta (jei neskaičiuoti skystų kristalų), 1 dujinė ir kelios skirtingos kietos formos arba modifikacijos.

Skystos medžiagos viritmas dujomis (arba garais) yra vadinama garų susidarymu, jei tai vyksta tik nuo skysčio paviršiaus bus vadinama skysčio išgarinimas. Perėjimas į dujų fazę iš kietos medžiagos vadinamas sublimacija. Galimi ir atbuliniai procesai, tai dujų virtimas skysčiu vadinamas susikystimu, dujų virtimas kieta medžiaga – desublimacija. Abu šie procesai dar vadinami kondensavimu.

Perėjimas iš kietos būsenos į skystą yra vadinamas lydimusi, o atbulinis procesas gali būti vadinamas stingimu, sukietėjimu arba užšalimu. Procesas kurio metu iš vienos modifikacijos yra pereinama į kitą modifikaciją yra vadinama polimorfiniu virsmu arba tiesiog perėjimu.

Visus minėtus procesus lydi šiluminiai efektai t.y. šilumos sunaudojimas arba išskyrimas. Kartais vyksta procesai, kurių metu šilumos išskyrimas arba sugėrimas nėra labai matomas ir tokiu atveju bus vadinama slaptoji šiluma (garavimo, stingimo, virimo).

Lyginant dvi agregatines būsenas arba modifikacijas esant pastoviam slėgiui aukštesnėje temperatūroje bus pastovesnė ta būsena į kurią pereinant sugeriama šiluma ir atvirkščiai žemesnėje temperatūroje pastovenė ta būsena pereinat į kurią šiluma yra išskiriama.

Lydymasis ir išgarinimas visuomet lydimi šilumos sunaudojimo, todėl aukštesnėje tempertatūroje pastovesnė bus skysta būsena už kietą, o dujinė pastovesnė už kietą.

Skirtingose agregatinėse būsenose esančios medžiagos skiriasi fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, nes skiriasi atstumai tarp molekulių.

Dujos – jos pasižymi mažu tankiu ir dideliais atstumais tarp molekulių, todėl užpildo visą jom skirtą erdvę vienodu tankiu. Paprastomis sąlygomis t.y. kai dujos yra nesuslėgtos vyksta chaotiškas dujų molekulių judėjimas dideliu greičiu. Chaotiškas judėjimas gaunasi dėl molekulų susidūrimo viena su kitomis ir indo sienelėmis. Dėl pastovių dalelių smūgių į indo sieneles atsiranda jėga, kuri perskaičiuota į paviršiaus ploto vienetą vadinama dujų slėgiu. Dujos skirtomos į idealias ir realias.

Idealiųjų dujų dėsniai yra išvesti iš kinetinės dujų teorijos (pV=Nmu2/3 – svarbiausia kinetinės dujų teorijos lygtis), priimant, kad tarpmolekulinės jėgos dujose neveikia ir kad pačių molekulių tūris, palyginti su bendru dujų užimamu tūriu, yra toks mažas, jog į jį galima nekreipti dėmesio. Tačiaus ši prielaida – tai tik tam tikras supratimas. Kaip iš viso nėra idealiųjų dujų (jos tik įsivaizduojamos), taip ir jų dėsniai negali būti absoliučiai griežti, - realios dujos visuomet nuo jų daugiau ar mažiau nukrypsta

Boilio ir Marioto dėsnis: jei temperatūra pastovi, tos pačios dujų masės tūrio ir slėgio sandauga yra pastovus dydis.

Pagal Gei-Liusako dėsnį tam tikros masės dujų tūris, esant pastoviam slėgiui, yra proporcingas absoliutinei temperatūrai:

Vt=V0(T/273.2) p=const.

Atitinkamai slėgis, esant pastoviam tūriui, taip pat proporcingas absoliutinei temperatūrai

pt=p0(T/273.2) V=const.

Čia Vt ir pt – tūris ir slėgis temperatūroje t. V0 ir p0 – tūris ir slėgis 0°C tempertatūroje.

Boilio ir Marioto bei Gei-Liusako dėsniai paprastai sujungiami vadinamąja idealiųjų dujų būsenos lygtimi:

pV=RT (vienam moliui dujų)

pV=nRT (bet kuriam dujų kiekiui)

Skystis – jis pasižymi didesniu tankiu ir mažesniais atstumais tarp molekulių, tačiau jis dar neturi griežtos formos. Skysčiuose dėl didelių stiprių tarpmolekulinių jėgų veikia paviršinis įtempimas, kurio nėra dujose. Skysčio molekulės būdamos judrios ir orientuotos lemia skysčio sibotaksinę arba kitaip pseudo kristalinę struktūrą. Skysčio molekulės yra linkusios susigrupuoti erdvėje tam tikra tvarka, tai patvirtina skystųjų kristalų egzistavimas. Jų rentgenografiniai tyrimai parodė, kad ir net labai ilgos lygiagrečiai išsidėsčiusios molekulės nepraranda skysčiams būdingo judrumo. Būna atvejų, kad tarp skysčio molekulių pasireiškia labai didelės traukos jėgos, susidaro skirtingo dydžio molekulių sankaupos ir kitų molekulių judėjimas nesuardo tokiu būdu susidariusių komplekso junginių ir vad. Asocijacija. Dėl asocijacijos padidėja garavimo šiluma ir sumažėja skysčių lakumas. Asociacijos metu susidariusių struktūrų suirimo galimybė didėja keliant temperatūrą. Viena iš svarbiausių skysčius apibūdinančių fizikinių cheminių savybių yra klampa arba vidinė trintis. Dažniausiai kylant tempertatūrai skysčių klampa mažėja, o labai mažose temperatūrose padidėja tiek, kad skysčiai praranda jiems būdingą klampumą, judrumą ir pereina į stiklišką būseną.

  • Chemija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 44 puslapiai (15104 žodžiai)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 394 KB
  • Fizikinė chemija
    10 - 6 balsai (-ų)
Fizikinė chemija. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikine-chemija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:55