Fizikiniai svyravimai


Fizikos skaidrės.

Svyravimai. Dviatomėsmolekulės modelis. Kieto kūno modelis. Mechaniniais svyravimais vadiname. Laisvaisiais vadinami svyravimai. Tarpusavyje susiję kūnai sudaro sistemas. Išvedus iš pusiausvyros – atsiranda tamprumo jėga. F = ­kx. Harmoniniai svyravimai. Ciklinis dažnis. Matematinė svyruoklė. Tik ILGIS !! Kuo ilgesnė, tuo didesnis periodas. Svyruoklės. Fizinė svyruoklė – absoliučiai kietas kūnas. Svyravimų metu kinta kokia nos savybė (padėtis, tankis, temperatūra, t. t. ). Nukrypimas nuo pusiausvyros padėties x. Nukrypimo nuo pusiausvyros. Priežastis - jėgos. Banginis judėjimas. Judanti dalelė veikia gretimas dale­les ir pati yra jų veikiama. Priežastis – įkrito akmenukas, perdavė energiją, suteikė impulsą – iškilo bangelė. Bangos judėjimas. Garso bangos. Skersinės bangos (nesimato tamsesni sutankėjimai ). Svyravimų tipai. Priverstiniais svyravimais vadinami, kuriuos sukelia periodiškai kintanti išorinė jėga. Slopinamieji svyravimai. Slopinamaisiais svyravimais vadinami svyravimai. Neharmoniniai svyravimai. Kitas pavyzdys – priverstiniai svyravimai. Kai amplitudė nepastovi. Pavyzdys – slopstantieji svyravimai. Svyravimai stygoje. Https//phet. colorado. edu/sims/wave-on-a-string/wave-on-a-string_en. html. Rezonansas. Kai išorinės jėgos dažnis nesutampa – svyravimai nestiprėja. Doplerio efektas. Nuo tolstančio šaltinio. Doplerio efekto pavyzdžiai. Lėktuvui greitėjant ir pasiekus garso greitį.


Rodo pradinę svyravimų padėtį; paveiksle  = 0.

Tik ILGIS !! Kuo ilgesnė, tuo didesnis periodas.

Svyravimų metu kinta kokia nos savybė (padėtis, tankis, temperatūra, t.t.).

Nukrypimo nuo pusiausvyros padėties (x), greičio (v) ir pagreičio kitimas svyravimų metu (nagrinėti per paskaitą konkretaus proceso metu).

Judanti dalelė veikia gretimas dale­les ir pati yra jų veikiama. Tokio kolektyvinio judėjimo svarbus atve­jis yra banginis judėjimas.

Moksle, technikoje, technologijose panaudojami įvairūs banginio judėjimo reiškiniai, kurių svarbiausi: interferencija, difrakcija Vieną kitą pavyzdį panagrinėkite: https://phet.colorado.edu/en/simulations/category/physics/sound-and-waves.

Priežastis – įkrito akmenukas, perdavė energiją, suteikė impulsą – iškilo bangelė.

Kai išorinės jėgos dažnis nesutampa – svyravimai nestiprėja.

Jei slopinimas stiprus – net ir išorinė jėga nepriverčia svyruoklės svyruoti.

Reikia veikti su išorine jėga tokiu pačiu dažniu.

Garso šaltinis S juda L stebėtojo link greičiu vS. Bangos „tankėja“ - girdimas aukštesnio dažnio garsas. Jei stebėtojas būtų kairėje, jis girdėtų žemesnio dažnio garsą.

Apskritimai rodo, kur spėjo nueiti nuo šaltinio S skirtinguose kelio taškuose skleidžiamos bangos.

Lėktuvui greitėjant ir pasiekus garso greitį, jis pasiveja anksčiau išspinduliuotų bangų frontus, todėl pasigirsta trumpas ir garsus „šūvis“ – pasklinda lėktuvo priekyje „sukauptas garsas.

  • Fizika Skaidrės
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Domas
  • 19 puslapių (632 žodžiai)
  • Universitetas
  • Fizikos skaidrės
  • MS PowerPoint 1659 KB
  • Fizikiniai svyravimai
    10 - 2 balsai (-ų)
Fizikiniai svyravimai. (2017 m. Lapkričio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikiniai-svyravimai.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 17 d. 23:59