Fizikinių veiksnių poveikis statiniams


Aplinkos kursinis darbas. Įvadas. Statiniai. Pastatai. Inžineriniai tinklai. Aplinkos tarša. Biologinė. Cheminė. Fizikinė. Fizikiniai statinių rizikos veiksniai. Temperatūra. Poveikis statiniams. Drėgmė. Poveikis statiniams. Stiprūs vėjai. Poveikis statiniams. Žemės drebėjimai. Poveikis statiniams. Statinių žalos nustatymas. Vietovės aprašymas. Vietovės istorija. Geologija. Dirvožemio poveikis. Vandens, nuotėkio ir drėgmės įvertinimas. Išvados ir rekomendacijos. Literatūros sąrašas.


Žmogus nuo seno statėsi sau būstą įvertindamas temperatūros pokyčius, klimato drėgnumą, stiprių vėjų ar skirtingo grunto poveikį. Bet visa tai jis darė intuityviai, siekdamas išgyventi. Sparčiai besivystant technologiniam progresui statinių projektavimas tapo ilgu procesu, kurio pagrindinis tikslas – patenkinti žmonių poreikius minimaliai sumažinus arba apskritai pašalinus poveikį aplinkai. Žmonija, savo poreikių tenkinimo proceso metu, veikia supančią aplinką, bet tuo pačiu aplinka veikia tiek žmoniją, tiek jos sukurtas technologijas ar produktus.

Lengviausiai suprantamas aplinkos veiksnių skirstymas į biologinius, cheminius ir fizikinius rizikos veiksnius. Visi šie veiksniai gali lengvai pakenkti statiniams ar jų dalims. Dažnai šių veiksnių poveikis nebūna nustatomas arba jis nustatomas per vėlai. Tik pastaraisiais metais architektai ir inžinieriai pradėjo mastyti apie inovatyvius protinguosius statinius, kurie galėtų ne tik reguliuoti savo vidinius statinio rodiklius, tokius kaip temperatūra pastato viduje ar apšvietimo intensyvumas darbo vietose, bet ir sugebėtų užkirsti kelią drėgmės plitimo sukeliamam katastrofiškam poveikiui statinių konstrukciniams elementams ar jų dalims.

Tiek įvairios statinio sistemos, tiek pats statinys yra nuolat veikiami išorės klimato veiksnių, kurie yra sunkiai nuspėjami ar netiksliai apskaičiuojami. Todėl yra labai svarbu rinkti duomenis, juos analizuoti ir pritaikyti siekiant apsaugoti statinius ar jų dalis. Šių dienų viena iš svarbiausių globalių aplinkos problemų - klimato kaita, kuria sukelia šiltnamio dujų emisijos. Ši problema gali turėti didžiausią įtaką Žemės ekosistemų funkcionavimui ir žmonių populiacijos pokyčiui. Statiniai yra dalis infrastruktūros, kuri yra reikalinga žmonių gerbūvio užtikrinimui, todėl jie turi atlaikyti klimato pokyčius ilgo laiko perspektyvoje (50-100 metų). Tokios sąlygos diktuoja naujų technologijų atsiradimą statybų sektoriuje.

Šiame darbe supažindinsiu su statinių apibūdinimu, aplinkos veiksnių skirstymo ypatumais, aptarsiu fizikinių veiksnių, tokių kaip temperatūra, drėgmė, stiprūs vėjai ir žemės drebėjimai, poveikį statiniams bei pateiksiu gaires, kuriomis remiamasi nustatant žalą statiniams. Pateiksiu išvadas bei rekomendacijas kaip sumažinti fizikinių veiksnių poveikį statiniams.

Inžineriniai tinklai priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai, kurioje statiniai apibūdinami kaip statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius bei techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; statiniai, kurie yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė. Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes:

Visi statiniai, jų konstrukcijos kenčia nuo įvairaus atmosferos poveikio: temperatūros svyravimai, vėjas ir drėgmė turi įtakos pastatų šiluminėms ir ilgaamžiškumo savybėms. Dažnai statinių pažaidas sukelia pramoninės avarijos ar ekstremalūs gamtos reiškiniai, pažaidas gali sukelti kylantys poveikiai tokie kaip gaisrai, sprogimai, transporto priemonių smūgiai ar gamtos reiškiniai tokie kaip žemės drebėjimai, stiprūs vėjai, potvyniai, nuošliaužos. Šie sukurti žmogaus ir įvairūs gamtos reiškiniai arba tiesiogiai pažeidžia statinius arba inicijuoja nepalankių įvykių sekas, galinčias pasibaigti statinių avarijomis.

Temperatūra nusako kūnų įkaitimo/įšilimo laipsnį ir tai yra dydis priklausantis nuo vidinės kūno būsenos. Dažnai, kūnams prarandant mechaninę energiją, pakinta ir jų temperatūra tokiais atvejais ši energijos rūšis virsta šilumine (vidine) kūnų energija.

Kūno ar sistemos temperatūra matuojama prietaisais, kurie vadinami termometrais. Termometrui esant šiluminiame kontakte su kūnu ar sistema, vyksta šilumos energijos mainai, iki kol nusistovi šiluminė pusiausvyra.

Oro temperatūra tai rodiklis kuris apibūdina ar oras yra šaltas ar karštas. Tai dažniausiai matuojamas oro parametras, kuris daro didelę įtaką statinių tvarumui. Temperatūra aprašo kinetinę energiją arba energiją, kuri susidaro judant oro dujiniams komponentams. Oro temperatūra didėja, didėjant dujų molekulių greičiams.

Temperatūra kaip fizikinis aspektas įtakoja augalų ir gyvūnų augimą bei vystymąsi.

Drėgmė patenka į statybines konstrukcijas tiek pastato statybos, tiek jo eksploatavimo metu. Tam tikras drėgmės kiekis pasilieka statybinėje medžiagoje net po gamybos proceso (technologinė drėgmė). Dėl šios priežasties pradiniame pastato eksploatacijos etape, jame yra ženkliai daugiau drėgmės. Pastato eksploatacijos metu, jame, taip pat susidaro drėgmė, kuri gali iššaukti konstrukcijos pažeidimus. Priklausomai nuo pastato paskirties santykinis oro drėgnumas gali svyruoti didelėse ribose. Šiltas oras vandens garų pavidalu gali sugerti daugiau drėgmės nei šaltas oras.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4074 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 168 KB
  • Fizikinių veiksnių poveikis statiniams
    10 - 3 balsai (-ų)
Fizikinių veiksnių poveikis statiniams. (2015 m. Lapkričio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikiniu-veiksniu-poveikis-statiniams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:15