Fizikocheminė analizė. Konspektas.


Nefelometrine analize. Liuminescencine analize. Fizikochemines analizes laboratoriniai darbai. Konduktometrinė analizė. Nefelometrine analie. Konduktometrine cele. Skysciu organiniu misiniu analize. Fizikocheminės. Fizikochemine analize uzdaviniai. Kulonometrinė analizė.

Chemijos konspektas. Liuminescencinė analizė. Fotoliuminescencijos gesinimas. Monochromatoriai. Konduktometrinė analizė. Ekvivalentinis taškas. Mišinių tirpalų analizė konduktometrinio titravimo metodu. Kulonometrinė analizė. Kontaktinio nusodinimo metodas. Darbinio elektrodo potencialo parinkimas iš poliarizacijos kreivių. Nusėdusios analizuojamos medžiagos kiekio suradimas. Elektrolizės įrenginio su dviejų elektrodų elektrolitine cele schema, analizės atlikimo tvarka. Nefelometrinė analizė. Šviesos sklaida. Nefelometriniuose tyrimuose. Turbidimetrinėje analizėje. Medžiagų koncentracijos nustatymo metodai. Metodo taikymas.


Liuminescencinė analizė pagrįsta spinduliuotės, kurią skleidžia tiriamosios medžiagos sužadintosios molekulės, stiprio matavimu.

Atomai ir molekulės turi savybę absorbuoti į juos krintančią energiją. Ši perteklinė atomų ir molekulių energija gali būti sunaudota medžiagos jonizacijai, įšilimui, fotocheminėms reakcijoms. Medžiagos atomų bei molekulių absorbuota energija kartais gali išsiskirti ir kaip šviesos energija. Liuminescencinė spinduliuotė (l) vyksta visomis kryptimis, todėl vadinama izotropine.

Kadangi dalis energijos yra absorbuojama, tai praėjusios per medžiagą šviesos srauto stipris i bus mažesnis už krintančios šviesos srautą io.

Pagal dalelių sužadinimo pobūdį liuminescencija būna kelių rūšių. Jei medžiaga švyti absorbavusi ultravioletinę ir regimąją spinduliuotę, turime fotoliuminescensija; chemiliuminescencija – kaip švytėjimą sukelia savitos cheminės reakcijos; rentgenoliuminescencija – tai švytėjimas absorbavus rentgeno spinduliuotę. Yra ir kitų liuminescencijos rūšių; čia paminėtos dažniausiai naudojamos analizėje.

Pagal švytėjimo pobūdį fotoliuminescencija skirstoma į fluorescensiją (švytėjimas nutrūksta tuoj pat, kai tik pašalinamas sužadinimo šaltinis) ir fosforescensiją (medžiaga švyti tam tikra laiką ir pašalinus sužadinimo šaltinį). Šie reiškiniai aiškinami nevienodu sužadintosios molekulės peršokimu į pagrindinę būseną. Visos liuminescuojančios medžiagos vadinamos liuminoforais. Liuminoforai – tai kietieji kūnai ir skysčiai, kurie sužadinti liuminescuoja. Pagal sužadinimo būda ir švytėjimo pobūdį skiriami chemiliuminoforai, katodoliuminoforai, fluorpforai ir pan. ; pagal cheminę kilmę – organiniai ir neorganiniai liuminoforai.

Kiekybinis fotoliuninescencijos dėsnis. Šviesos srautui sklindant per tirpalą, dalis jo bus absorbuojama, bet fotoliuninescencijos vyksmui bus sunaudota tik dalis absorbuotojo srauto. Esant mažai liuminoforų koncentracijai, fotoliuninescencijos stipris il proporcingas išspinduliuotų kvantųčia kl – proporcingumo koeficientas; nl – išspinduliuotų kvantų skaičius;na – absorbuotų kvantų skaičius; - fotoliuminescencijos kvčia io – krintančiojo ultravioletinio srauto stipris; i – praėjusio ultravioletinio srauto sišskleidžiame į teiloro eilutę () ir įrašome į (. 4)iš šios lygties matyti, kad fotoliuminescensinės spinduliuotės stipris proporcingas krintančios į bandinį ultravioletinės spinduliuotės stipriui io, koncentracijai c ir sluoksnio storiui b.

  • Chemija Konspektai
  • 2010 m.
  • 20 puslapių (8039 žodžiai)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 2586 KB
  • Fizikocheminė analizė. Konspektas.
    10 - 1 balsai (-ų)
Fizikocheminė analizė. Konspektas.. (2010 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikochemine-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:05