Fizikos 2 koliokviumo medžiaga


Realiuju duju izotermes. Fizika 2 konspektas. Fiko desniai. Dujų klampos lygtis. Fizika 2 koliokviumas. Fizikos koliokviumas. Pirmasis fiko dėsnis. Fizika 2 kolis. Fizika 2 uzdaviniai. Fiko dėsnio taikymas.

Fizikos konspektas. Termodinaminis tyrimo metodas, svarbiausios sąvokos (būsena, termodinaminiai parametrai, procesas, kt). Statistinis tyrimo metodas. Būsenos tikimybė. Pasiskirstymo f-ja. Vidurkių skaičiavimas. Molekulės laisvės laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Jo taikymo atvejai. Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas. Naudingumo koeficiento išvedimas. Gibso kanoninis pasiskirstymas. Pasiskirstymas pagal kinetines energijas. Maksvelio pasiskirstymas (be išvedimo). Statistikiniai greičiai. Molekulinės jėgos. Molekulių sąveikos energija. Maksvelio pasiskirstymo išvedimas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Difuzija. Fiko dėsniai. Pirmojo fiko dėsnio išvedimas. Faziniai virsmai. Fazinė diagrama. Pirmos rūšies fazinio virsmo lygtis. Gibso kanoninis pasiskirstymas. Bolcmano pasiskirstymas. Barometrinės formulės išvedimas. Adiabatinis procesas. Adiabatės lygties išvedimas. Entropija ir antrasis termodinamikos dėsnis. Jo statistinis aiškinimas. Van der valso lygtis, jos sudarymas ir ribiniai atvejai. Dujų klampa. Šilumos laidumas. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai ir ciklai. Termodinaminiai potencialai. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis, išvedimas. Realiųjų dujų izotermės. Van der valso izotermės. Realiųjų dujų vidinė energijakristalizacija. Anizotropija. Skysčiai. Jų klasifikacija.


Molekulinė fizika nagrinėja m-gos savybes ir sandarą remdamasi eksperimentais ir stebėjimais pagrįstais teiginiais: 1)kūnai susideda iš atomų. Atomai chemiškai jungdamiesi vieni su kt sudaro mlk. Molekulė – mažiausia m-gos dalelė, turinti visas jos savybes. 2)visų kūnų mlk ir atomai dalyvauja chaotiškame šiluminiame jud. 3)tarp mlk veikia traukos ir stūmos jėgos. Molekulinė kinetinė teorija aiškina įv kūnų savybes, stebimas eksperimantiškai (t-rą, slėgį ir kt), kaip mlk poveikio rezultatą. Tam naudojami statiniai metodai, kurie nenagrinėja atskirų mlk jud, o tik tuos dydžius, kurie charakterizuoja didelio dalelių sk judėjimą. Molekulinė kinetinė teorija dar vad statistine fizika. Šios teorijos pagr sudaro kinetinė dujų teorija. Kiekv reiškinys turi rpiežastį, ty jį sukelia kitas reiškinys. Ryšys tarp reiškinių gali būti esminis, pasikartojantis, kitaip vad vidiniu, ir gali būti išorinis, neesminis, šalutinis, atsirandantis atsitiktinai sutapus aplinkybėms. Dėsniu ar dėsningumu vad vidinį reiškinių ryšį ir sąlygotumą. Būtinumas – tai pastovus ir esminis tikrovės reiįkinių, įvykių, procesų, objektų ryšys, kurį lemia visa ankstesnio jų vystymosi eiga. Atsitiktinumas – tai, kas atitinkamomis sąl gali įvykti, o gali ir neįvykti. Dinaminis dėsningumas yra tokia priežastinio ryšio forma, kai duotoji sist būsena vienareikšmiškai lemia visas vėlesnes jos būsenas. Dinaminis dėsningumas reiškia vienareikšmišką priklausomybę tarp priežasties ir pasekmės.

  • Fizika Konspektai
  • 2010 m.
  • 2 puslapiai (4060 žodžių)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Fizikos 2 koliokviumo medžiaga
    8 - 3 balsai (-ų)
Fizikos 2 koliokviumo medžiaga. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-2-koliokviumo-medziaga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:42