Fizikos egzamino špera 2


Šterno bandymas. Fizika 2 ktu konspektas. Fizika 2 spera. Fizika 2 egzaminas vgtu. Elektrono judesio kiekis. Fizika 2 egzamino konspektas. Vgtu fizika 2 egzamino atsakymai. Valentinis ryšys. Fizikos egzaminas ktu atsakymai. Fizika 2 ktu egzaminas.

Fizikos Špera. Elektrono sukinys. Rentgeno spindulių taikymas. Rotaciniai energijos lygmenys. Neišsigimusių dujų pasiskirstymo funkcija. Vibraciniai energijos lygmenys. Fermio “dujų” pasiskirstymo funkcija. Molekulės elektronų energijos lygmenys. Kvantiniai stiprintuvai ir kvantiniai generatoriai. Kvantinių šuolių tipai. Kvantiniai stiprintuvai ir kvantiniai generatoriai. Kvantinių šuolių tipai. Paulio principas. Periodinė elementų sistema. Molekuliniai spektrai. Fermio ir dirako statistikos taikymas metalo kristalo valentiniams elektronams. Fizikinės statistikos pradmenys. Neišsigimusios ir išsigimusios dujos. Kovalentinis ryšys (valentinis ryšys). Energetinių lygmenų apgrąžos gavimas. Kvantiniai generatoriai ir kvantiniai stiprintuvai. Bozės dujų pasiskirstymo funkcija. Atomo branduolio fizika ir elementariosios dalelės. Pasiskirstymo būsena ir būsenų tankis. Molekulinių spektrų samprata. Molekulės energija. Būdingieji rentgeno spinduliai. Atomo branduolio sudėtis. Sąveikos rūšys. Branduolinės jėgos. Neutrinas ir antineutrinas. Termobranduolinių reakcijų valdymo problema. Radioaktyviojo šaltinio aktyvumas. Branduolinė energija. Subatominių dalelių klasifikacija. Ir pan.


Elektrono sukinys. 1922m vok fizikas šternas ir gerlakas atliko tokį eksperimentą:(brėžinys 1) inde oras praretintas iki 10-3pa, k-sidabrinis rytuliukas (kaitinamas), kuris spinduliuoja sidabro atomus. Ag-vienvalentis, jo išorėje-vienas elektronas, būsenoje s l=0 orbitinis judesio kiekis a=0 pm=. Giluminių sluoksnių elektronų magnetiniai momentai kompensuoja vienas kitą, todėl išeitų, kad atomo suminis magnetinis momentas lygtai būtų lygus. Pa=0 ir nevienalytis magnetinis laukas neturėtų veikti. Einant pro nevienalyti magnetinį lauką, pluoštelis skyrėsi į du. Atomas turi magnetinio momento projekcijas. Šį reiškinį 1925m paaiškino amerikiečių fizikai, darydami prielaidą, kad kiekvienas elektronas pasižymi savuoju judesio kiekio momentu, sutrumpėjus sukiniui-tai mechaninė charakteristika. Šiuo sukiniu a pasižymi kiekvienas elektronas su sukiniu susietas savasis magnetinis momentas pms=-e/me*as(vektorius). Orbitiniam judesio kiekio momentui a=, l=0,1, n-. L-orbitinis kvantinis skaičius. Jo projekcija fizikinėje kryptyje az=mh, m=-l,-1,0,1. L. Sukinys užrašomas as=, s-sukinio kvantinis skaičius. Asz=msh, ms=-ss. Ms-sukinio magnetinis kvantinis skaičius. Šterno ir gerlako bandymas parodė, kad šių verčių skaičius turi būti. Bandymas taip pat parodė, kad 2s+1=2, s=1/. Ms=-1/2,1/. Būseną nusako ms. Kai atomą patalpinsim į magnetinį lauką, tai dėl savojo magnetinio momento pas jis sąveikaus su tuo lauku ir dėl tos sąveikos turės papildomos energijos w//. Nesudėtinga parodyti, kad w//=b*b. Taigi, dėl sukinio spektrinės linijos dar papildomai suskyla ir spektrinės linijos.

  • Fizika Šperos
  • 2010 m.
  • 2 puslapiai (6773 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 42 KB
  • Fizikos egzamino špera 2
    10 - 1 balsai (-ų)
Fizikos egzamino špera 2. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-egzamino-spera2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:41