Fizikos egzo špera


Fizikos Špera. Materialaus taško greitis ir pagreitis. Liestinis ir statmenasis pagreičiai. Kinetinė energija ir jos ryšys su mechaniniu darbu. Materialaus taško judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir kampinis pagreitis, jų ryšys su linijiniu greičiu, liestiniu ir statmenuoju pagreičiais. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Heigenso-Šteinerio teorema. L. Harmoninių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Tempimo ir šlyties deformacijos. Huko dėsnis joms. Materialaus taško, atliekančio harmoninius svyravimus, greitis, pagreitis, potencinė ir kinetinė. Energija. Triukšmo poveikis gyviems organizmams. Idealiųjų dujų būvio lygtis. Pirmojo termodinamikos dėsnio taikymas izoterminiam, izohoriniam, izobariniam ir adiabatiniam procesams. Fizinė svyruoklė ir jos periodas. Niutono dėsniai. Jėgos ir impulso momentai. Pagrindiniai skysčių judėjimo dėsningumai. Bernulio lygtis. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Šilumos kaita ir jos būdai, Furje formulė, šilumos laidis. Difuzija. Fiko lygtis. Difuzijos srauto intensyvumas. Talpa. Elektrine talpa C vadinama. Elektros srovė. Elektrinė varža. Omo dėsnis. Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Elektroniniai ir skyliniai puslaidininkiai. Savasis puslaidininkių laidumas. Elektrinis laukas ir jo charakteristikos. Magnetinis laukas ir jo charakteristikos. Elektroninio ir skylinio puslaidininkių kontaktas (p-n sandūra)ir jo voltamperinė charakteristika. Fotoelektriniai reiškiniai puslaidininkiuose. Laidininkai ir dielektrikai elektriniame lauke. Metalai, dielektrikai ir puslaidininkia. Geometrinės optikos elementai (absoliutus lūžio rodiklis, visiškas atspindys, dispersija. Banginės optikos elementai (šviesos poliarizacija, šviesos interferencija, šviesos difrakcija. Atmosferos ozonas. Šios mikropriemaišos susidarymo ir nykimo mechanizmai prie žemės paviršiaus ir aukštesniuose atmosferos sluoksniuose. Ozono skylės. Dirvožemio šiluminės savybės. Savitoji šiluma. Šiluminis laidumas. Dirvožemio šiluminis balansas. Atomo branduolio sandara ir pagrindinės jo charakteristikos. Atmosferos slėgio kintamumas ties žemės paviršiumi. Horizontalus barometrinis gradientas. Atmoferos slėgio priklausomybė aukščio virš jūros lygio. Baroemtrinis žingsnis. Dirvozemio temp. Matavimo prietaisai ir veikimas. Atmosferos sandara. Oro temp kitimas joje vertikalia kryptim. Dėsningumai nusakantys šilumos sklidimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Įšilimo ir atitirpimo procesai. Daugiametis įšalas.


1Materialaus taško greitis ir pagreitis. Liestinis ir statmenasis pagreičiai. Greitis- tai nueitas kelias per laiko vnt. vvid= /\r//\t /\r-spindulio vektoriaus pokytis,/\t-laiko pokytis. Taško greitis tai spindulio vektoriaus išvestinė pagal laiką. Pagreitis-greičio pokytis per laiko vnt a= /\v//\t (greičio ir laiko pokyčiai), pagreitis-tai greičio išvestinė per laiko vienetą. a(vektorius)=dv(vekt)/dt. Pagreitis susideda iš dviejų dedamųjų liestinio (greičio pokytis per laiką ; greičio vienetinis vektorius) ir statmenojo

2Materialaus taško judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir kampinis pagreitis, jų ryšys su linijiniu greičiu, liestiniu ir statmenuoju pagreičiais. Materealiojo taško judėjimas apskiritimu apibūdinamas ne tik spinduliu R, bet ir kampiniu greičiu w(vekt) bei kampiniu pagreičiu E(vekt). Kampinis greitis lygus posūkio kampo išvestinei per laiko vnt. w=d(/dt (rad/s), kampinis pagreitis lygus kampinio greičio išvestinei pagal laiko vnt. Jo vienetai rad/s2

3Tempimo ir šlyties deformacijos. Huko dėsnis joms. Kiekvienas kūnas veikiamas išorinių jėgų deformuojasi, keičia savo formą. Dėl to atsiranda tamprumo jėgos Ftampr. Deformacijos vadinamos tampriomis, jei, nustojus veikti jėgoms, kūnai įgyja pradinius matmenis ir formą. Jėgos veikiami kūno sluoksniai vienas kito atžvilgiu pasislenka. Daugiausia pasislenka viršutinis sluoksnis (dydžiu ), o apatinis lieka vietoje. Šios rūšies deformacija vadinama šlyties deformacija. Hukas nustatė dėsnį: kai deformacijos mažos, vidinė tamprumo jėga yra proporcinga deformacijos didumui x. k-kietojo kūno tam tikros deformacijos atveju pastovus dydis. Šlyties deformacija randama pagal Huko dėsnį tempimo - susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms išilgai vienos tiesės.

4Niutono dėsniai. Jėgos ir impulso momentai. I Niutono dėsnis: kūnas nejuda arba juda tiesiai ir tolygiai tol, kol kiti kūnai nepriverčia šią būseną pakeisti. II Niut. dėsnis: kūno impulso kitimo greitis lygus jį veikiančių jėgų atstatomajai: dp(veikt.)/dt=Fatst(vekt.). Pagal III N.d k8n7 tarpusavio sąveikos lygios, bet priešingų krypčių. Jėgos momentas yra vektorius, nukreiptas sukimosi ašimi, o savo moduliu lygus jėgos modulio ir peties sandaugai M=F*l. Pagal trečią Niutono dėsnį uždaros sistemos vidinių jėgų suma lygi nuliui. Tai reiškia, kad uždaros sistemos impulsas nekinta p=const. Jėgų momentas lygus impulso momento kitimo spartai toks dydis vadinamas impulso momentu ir apibrėžiamas vektorių r ir mv sandauga.

5Pagrindiniai skysčių judėjimo dėsningumai. Bernulio lygtis. Skysčių judėjimas vadinamas tekėjimu. Jei tekančio skysčio sluoksniai nesimaišo, toks tekejimas- sluoksninis, jei susidaro sūkuriai- turbulentinis. Yra du tekėjimo greičiai linijinis v=l/t(m/s) ir tūrinis Q=V/t (m3/s). Bernulis nustatė, kad dinaminio ir statinio slėgių suma bet kurioje vamzdelio vietoje yra pastovus dydis (qv2/2)+p=const. statinis slėgis mažas ten kur srovė greita.

7. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Heigenso-Šteinerio teorema. Kūno inercijos momentas atžvilgiu sukimosi ašies 0’0’₁, išvestos per masės centrą C, yra Ic. Tuomet sukimosi ašies 00₁ atžvilgiu, kuri yra lygiagretė ašiai 0’0’₁, ir nutolusi nuo jos atstumu d, šio kūno inercijos momentas apskaičiuojamas pagal Heigenso teoremą: I=Ic+md².

9. Materialaus taško, atliekančio harmoninius svyravimus, greitis, pagreitis, potencinė ir kinetinė energija. - greičio, - pagreičio, kinetinė energija  o potencinė energija  .

15. Šilumos kaita ir jos būdai, Furje formulė, šilumos laidis. Siluma yra vidines energijos dalis kuri pereina is vieno kuno i kita. Silumos kaita gali vykti trimis budais: laidumu, konvekcija, spinduliavimu. Silumos laidis – energijos perdavimas is vienos kunoi dalies i kita arba is vieno kuno kitam, jiems tesiogiai lieciantis. Perduotas silumos kiekis isreiskiamas Furje formule: Q=- , - silumos laidis, - dydis parodantis ilgio vieneto temperaturos pokyti, - izoterminio pavirsiaus plotas, - proceso trukme. Silumos laidis matuojamas . Konvekcija- silumos pernasa skysciu ar duju srovemis. Yra laisvoji (vyksta skysciuose ar dujose del skirtingu temperaturu tankio) ir priverstine (kai daleles juda del isorinio poveikio) konvekcija. Siluminis spinduliavimas – energijos perdavimas elektromagnetinemis bangomis. Kunas gali spinduliuoti ir energija perduoti net ir vakume. Zmogus taip pat spinduliuoja energija, daugiausiai ja isspinduliuoja infraraudonaisiais spinduliais nuogos kuno dalys, taip pat energijos gauna su maistu, ir didzioji energ dalis sunaudojama darbui. Taip pat spinduliuoja gyvunai ir augaolai.

  • Fizika Šperos
  • 2014 m.
  • 6 puslapiai (5957 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 130 KB
  • Fizikos egzo špera
    10 - 1 balsai (-ų)
Fizikos egzo špera. (2014 m. Birželio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-egzo-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:27