Fizikos įvadas konspektas


Fizikos konspektas. Fizikos įvadas. Fizikos ryšys su kitais mokslais. Fizikos dėsniai. Fizikinių dydžių matavimo vienetai. Slenkamojo judėjimo kinematika. Greitis, jo projekcijos ir komponentės. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Kietojo kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Pirmasis niutono dėsnis. Inercinė atskaitos sistema. Judesio kiekis. Antrasis niutono arba pagrindinis dinamikos dėsnis. Mechaninės sistemos judėjimo dėsnis. Trečiasis niutono dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Kintamos masės kūnų dinamika. Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukai. Medžiagos dalelių sąveika ir jėgų laukas. Kinetinė energija ir jos pokytis. Potencinė energija ir jos pokytis. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Kūno sukamasis judėjimas. Sukamojo judėjimo kinematikos pagrindai. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindai. Specialioji reliatyvumo teorija. Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Reliatyvistinis sutrumpėjimas ir laikotarpio pokytis. Reliatyvistinis greičių sudėties dėsnis. Reliatyvistinės dinamikos pagrindinis dėsnis.


Trumpėjant laikui (t, kelias (lanko ilgis) artėja prie poslinkio modulio, todėl greičio modulis

Sakykime, kad materialiojo taško greitis taške A laiko momentu t yra . Praėjus laikui (t trajektorijos taške B greitis jau bus .

Pirmoji komponentė lygi greičio modulio pokyčiui per laiką (t, antroji išreiškia greičio krypties pokytį. Santykio (v(/(t riba vadinama tangentinio pagreičio moduliu:

a) a( = 0, an = 0 - tiesiaeigį tolyginį;

b) a( = a = const; an = 0 - tiesiaeigį tolygiai greitėjantį:

c) a( = 0, an = const - tolyginį judėjimą apskritimu;

d) a( = const, an ( 0 -kreivaeigį tolygiai kintamą judėjimą apskritimu.

nes nekinta nei vektoriaus modulis nei kryptis, todėl , analogiškai

Iki šiol mes nagrinėjome kūnų judėjimą, kai jų masė judėjimo metu nekinta. Tačiau taip būna ne visada. Pavyzdžiui, raketoje esančio kuro degimo produktai išmetami iš raketos variklio tūtos, ir raketos masė, degant kurui, mažėja. Gamtoje taip pat dažnai sutinkami atvejai, kai kūno masė kinta laike: garuojant vandens lašui masė mažėja (dm/dt <0) arba kondensacijos metu didėja (dm/dt>0).

Paveiksle (a) parodyta sistema, kurios masė m, o masės centras juda greičiu Sistemos pradinis judesio kiekis

Lygtį pertvarkome: Atsiskyrusios dalies ir pagrindinio kūno greičių skirtumas vadinamas santykiniu (arba reliatyviuoju) greičiu. Tai atsiskiriančių dalelių greitis kūno atžvilgiu. Daliname abi lygybės puses iš dt ir pertvarkome:

Jei pašalinės jėgos sistemos neveikia , tai Taigi išmetant iš kūno dalį masės greičiu , atsiranda reaktyvinė jėga, verčianti kūną judėti į priešingą pusę.

Materialųjį tašką veikiančios pastovios jėgos darbas lygus tos jėgos ir materialiojo taško poslinkio vektoriaus (skaliarinei sandaugai:

Jei kūnas juda išilgai x ašies greičiu v, t.y. ir , o vy = vz = 0, tai vx' = v', ir

  • Fizika Konspektai
  • 2013 m.
  • 16 puslapių (6156 žodžiai)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 224 KB
  • Fizikos įvadas konspektas
    9 - 3 balsai (-ų)
Fizikos įvadas konspektas. (2013 m. Gegužės 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-ivadas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:44