Fizikos paruoštukė


Spinduliavimas fizika. Krūvininkų atsiradimo sąlygos puslaidininkiuose ir elektrolituose?. Komptono efektas. Uzdaviniai spinduliavimas fizika rentgeno. Vgtu fizikos egzaminas 1 semestras. Fotoefektas. komptono efektas.. Elektrostatinis laukas medziagose vgtu. Vgtu antro semestro fizikos paruostuke. Pagrindinės radioaktyvaus spinduliavimo rūšys.

Fizikos Špera. Laidininkai. Dielektrikas. Segnetoelektrikai. Elektrinis laukas. Magnetinis laukas. Magnetikas. Įmagnetėjimu. Diamagnetikai. Paramagnetikai. Feromagnetikai. Elektromagnetiniai virpesiai. Priverstiniai virpesiai. Kintamoji elektros srovė. Maksvelio teorija. Elektromagnetinė banga. Radijo bangos. Mikrobangos. Infraraudonoji spinduliuot�. Regimoji spinduliuot�. Ultravioletin� spinduliuot�. Rentgeno spinduliuot�. Difrakcija. Šviesos interferencija. Poliarizacija. Šviesos dispersija. Chromatinė dispersija. Šiluminis spinduliavimas. Išorinis fotoefektas. Vidinis fotoefektas. Komptono sklaida. Komptono efektas. Spektrine analize. Šredingerio lygtis. Šiluminis spinduliavimas. Lazeris. Rentgeno spinduliai. Rentgeno spindulių poveikis. Puslaidininkiai. Elektrinės puslaidininkių savybės. Puslaidininkiai fotoelektriniai itaisai. Puslaidininkiniu diodu vadinamas. Tranzistorius. Branduolinė energija. Grandininė branduolių dalijimosi reakcija. Pagrindinės radioaktyvaus spinduliavimo rūšys. Alfa spinduliavimas. Beta spinduliavimas. Gama spinduliavimas. Neutronų spinduliavimas. Atomo branduolių sintezė.


Laidininkai – tai medžiagos, gerai praleidžiančios elektros srovę. Juose esti daug galinčių laisvai judėti elektringųjų dalelių, vadinamų krūvininkais. Metaluose tai yra laisvieji (atitrūkę nuo atomų) elektronai, laidžiuose skysčiuose (elektrolituose) – teigiamieji bei neigiamieji jonai.

Laidininkui patekus į elektrinį lauką, laisvieji krūvininkai jo veikiami ima judėti. Teigiamieji krūvininkai juda lauko kryptimi, o neigiamieji – prieš lauką. Taigi priešingų ženklų krūvininkai yra atskiriami erdvėje. Šis procesas trunka labai trumpai, nes atskirtieji krūvininkai kuria savo elektrinį lauką, nukreiptą prieš išorinį. Kai šis laukas susilygina su išoriniu, atstojamojo lauko laidininke nelieka. Nelieka ir krūvininkus veikiančios jėgos. Geruose laidininkuose, pavyzdžiui, metaluose, išoriniam laukui kompensuoti užtenka laidininko paviršiuje esančių laisvųjų elektronų. Dėl to kompensuojantys lauką krūvininkai būna susitelkę labai ploname (gardelės konstantos matmenų) paviršiniame sluoksnyje. Paviršinių krūvių atsiradimas laidininko paviršiuje, veikiant išoriniam elektriniam laukui, yra vadinamas elektrostatine indukcija, o tie krūviai – indukuotaisiais krūviais (13 pav. ).

Metaluose laisvai judėti gali tik neigiamieji krūvininkai (laisvieji elektronai). Teigiamieji krūvininkai (jonai) būna tvirtai susikibę gardelės mazguose. Teigiamąjį indukuotąjį krūvį metaluose sudaro tie jonai, kurių aplinkoje nelieka pakankamo kiekio laisvųjų elektronų. Remdamiesi krūvio tvermės dėsniu galime teigti, kad indukuotųjų krūvių algebrinė suma visada lygi nuliui.

Panašiai būna ir suteikus metalo gabalui krūvį, Jį įelektrinus. Ir šiuo atveju suteiktasis krūvis pasiskirsto tik metalo paviršiuje, o metale krūvio ir lauko nebūna (14 pav. ). Dielektrikas – med˛iaga, nelaidi elektros srovei, nes neturi laisvų elektros krūvių.

  • Fizika Šperos
  • 2011 m.
  • 6 puslapiai (5552 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 165 KB
  • Fizikos paruoštukė
    10 - 1 balsai (-ų)
Fizikos paruoštukė. (2011 m. Sausio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-paruostuke.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:27