Fizikos pilnas mokyklos kursas


Kreivaeigis judejimas. Kreivaeigis judejimas skaidres. Klaiperonas. Tvermės dėsniai mechanikoje kryžiazodzio atsakymai. Atskaitos sistema. nueitas kelias,poslinkis skaidrėse. Spyruokles naudingumo koeficientas %. Tolygiai kintamo judejimo kryziazodis. Fizikos laboratoriniai darbai mokykloje. Icentrine jega. Kas sudaro ataskaitos sistema? pateikite ataskaitos sistemu pavyzdzius fizika.

Fizikos konspektas. Kūno nueitas kelias yra ilgis trajektorijos, kuria juda kūnas. Kūno poslinkiu vadinama kryptinė tiesės atkarpa, jungianti pradinę kūno padėtį su jo galine padėtimi. Poslinkis yra vektorinis dydis, todėl remiantis poslinkiu nustatytas greitis ir pagreitis taip pat yra vektoriniai dydžiai. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Judėjimo nepriklausomumo dėsnis. Kreivaeigis judėjimas. Periodas. Dažnis. Kampinis greitis. Radianas. Įcentrinis pagreitis. Pirmasis niutono dėsnis. Inercinė ataskaitos sistema. Neinercinė ataskaitos sistema. Antrasis niutono dėsnis. Deformacija. Tamprumo jėga. Trečiasis niutono dėsnis. Jėgos impulsas. Judėjimo kiekis. Kūno svoris. Nesvarumas. Įcentrinė jėga. Trinties jėga. Darbas ir energija. Naudingumo koeficientas. Mechaninė energija. Spyruoklės potencinė energija. Kinetinė energija. Kinetinės energijos teorema. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Skysčių ir dujų mechanika. Svyravimai ir bangos. Spyruoklės svyravimu periodas. Molekulinė fizika. Klaiperono lygtis. Klaiperono ir mendelejevo lygtis. Pirmas termodinamikos dėsnis. Adiabatinis procesas. Santykinė drėgmė. Huko dėsnis. Santykinė deformacija. Mechaninis įtempimas. Tamprumo modulis arba jungo modulis. Elektra. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stipris. Elektrinio lauko stiprumo linijos. Potencialinis laukas. Ekvipotencialinės linijos. Pjezoefektas. Dielektriko pramušimas. Nepoliniai dielektrikai. Poliniai dielektrikai. Elektrinis dipolis. Kondensatorius. Elektros srovė. Omo dėsnis. Omo dėsnis uždarai grandinei. Nuoseklus jungimas. Lygiagretus jungimas. Elektros srovės darbas. Pirmosios rūšies laidininkai. Antros rūšies laidininkai. Elektrolitai. Katodas. Anodas. Elektrolizė. Faradėjaus dėsnis. Elektromagnetizmas. Magnetinis laukas. Dešiniosios rankos taisyklė. Magnetinė skvarba. Ampero dėsnis. Kairiosios rankos taisyklė. Lorenco jėga. Saviindukcijos elektrovara. Efektinis kintamosios srovės stiprumas. Elektros energijos generatorius. Induktyvioji varža. Aktyvioji varža. Talpinė varža. Reaktyviosios varžos. Transformavimas. Virpesių kontūras tomsono formulė. Elektromagnetinis laukas. Elektromagnetinės bangos. Optika. Šviesai atispindint nuo neskaidrių lygių paviršių( veidrodinis atspindys) galioja atspindžio dėsniai. Absoliutinis lūžio rodiklis. Lęšio tiesiniu didinimu. Šaltinio šviesos stiprumas. Jungtinė apšviestumo formulė. Šviesos interferencijos maksimumas. Šviesos interferencijos minimumas. Holografija. Šviesos dif


Poslinkis yra vektorinis dydis, todėl remiantis poslinkiu nustatytas greitrajektorija, kelias, poslinkis ir greitis yra reliatyvūs, priklauso nuo ataskaitos sistemos. Tačiau pagreitis yra vienodas ataskaitos sistemose, kurios juda viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai.

Nagrinėjant reliatyvųjį kūnų judėjimą dviejų ataskaitos sistemų atžvilgiu, naudojamos vektorinės poslinkių ir greičių sudėties formulė.

Reikia įsidėmėti, kad s ir v – kūno poslinkis ir greitis nejudančios ataskaitos sistemos atžvilgiu, s1 ir v1 – judančios ataskaitos sistemos atžvilgiu, s2 ir v2 – judančios ataskaitos sistemos poslinkis ir greitis nejudančios sistemos atžvilgiu.

Tolygiai kintamas judėjimas – toks judėjimas, kai kūno greitis per lygius laiko tarpus pakinta vienodai. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo greičio ir poslikūnas nukrinta ant žemės tuo pačiu greičiu, kokiu buvo mestas. Kildamas ir krisdamas kūnas kiekvieną trajektorijos tašką praskrieją to paties didumo greičiu. Kilimo iki kokio nors aukščio ir kritimo iš to paties aukščio laikas vienodas.

Judėjimo nepriklausomumo dėsnis - ačia vs – horizontalus kūno greitis, v0 – kūno greičia vh – vertikalus kūno greitis, v0 – kūno greitisapskritimu judančio kūno momentinis greitis nukreiptas trajektorijos liestinės kryptimi. Tolyginio judėjimo apskritimu momentinis greitis išlieka pastovaus dydžio, nuolatos kintant krypči kampinis greitis – kūno posūkio kampo ir laiko,p pirmasis niutono dėsnis – kiekvienas kūnas išlaiko rimti arba juda tolygiai, jei jo neveikia pašal neinercinė ataskaitos sistema – tai tokia sistema, kurioje kūnai juda su pagreičiu. Šioje sistemoje pirmasis niutono dėsnis negaliojajėgos impu trinties jėga – jėga, atsirandanti vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi. Trinties jėgos krypčia a – darbas, [a]=1j, s – nueitas kelias, mechaninė energija – fizikinis dydis, nusakantis kokį darbą gali atlikti kūnas. Mechaninė energija ž uždaroje sistemoje vykstant mechaniniams procesams, kinetinė energija gali v energijos tvermės dėsnis mechanikoje – energija neatsiranda ir neišvisuose horizontalaus vamzdžio pjūviuose statinio ir dinaminio skysčio slėgių suma y amplitudė - didžiausias atstumas, kuriuo kūnas nutolsta nuo pusiausvyros padėties. Amplitudmatematinė svyruoklė – mažas rutuliukas pakabintas ant ilgo, plono siūlo. Matematinės svyruoklės svyravimai yra harmoniniai.

  • Fizika Konspektai
  • 2011 m.
  • 23 puslapiai (5081 žodis)
  • Fizikos konspektai
  • Microsoft Word 90 KB
  • Fizikos pilnas mokyklos kursas
    8 - 3 balsai (-ų)
Fizikos pilnas mokyklos kursas. (2011 m. Rugsėjo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-pilnas-mokyklos-kursas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:51