Fizikos špera 2


Fizikos Špera. Materialaus taško judėjimo greitis. Pilnutinis pagreitis. Masiu centras ir jo judejimo desnis. Centriniu jegu laukas. Potencine energija. Spec. Realiatyvumo teorijos postulatai. Judesio kiekio momentas nejudancio tasko atzvilgiu. Matereliojo kuno ir tasko slenkamojo judejimo dinamika. Sukamojo judejimo dinamikos pagrindinis desnis. Lorenco transformacijos. Reliativistinis greiciu sudeties desnis. Reliativistines mechanikos samaprata. Materelaus tasko judejimo pagreitis. Jega. Judesio kiekio tvermes desnislauko stiprumas. Sukamojo judejimo dinamikos pagrindinis desnis. Judesio kiekio momento tvermes desnis. Judesio kiekis . Kreivumo spindulys. Potencialines jegos. Relialiativistinis judancio kuno sutrumpejimas. Mases ir energijos sarysis. Bendrosios reliatyvumo teorijos samprata. Mechninis darbas. Materelaus t. Kreivaeigio judejimo pagreitis. Galilejaus realetyvumo principas. Reliativistinis laiko tarpo pokytis. Matereliojo tasko kinetine energija. Galilejaus transformaciju invarijantai. Kintamos jegos darbas. Mech. Sistemos masiu centras ir jo jidejimo desnis. Tangentinis pagreitis. Tolydumo lygtis(stacionarinis tekejimas). Mases srautas.


1.Materialaus taško judėjimo greitis.judancio materelaus tasko spindulio vektoriaus r galinis taskas brezia kreive, kuria vadiname trajektorija.Pagal tai kokio pobudzio trajektorija, judejima skirstome I tiesiaeigi ir kreivaeigi

.Sakykime per laiko tarpa ∆t materelus taskas pasislinko is tasko A i B. Nueitas kelias ∆s lugus trajektorijos lanko AB ilgiui. Kelias ∆s yra skaliaras.Vektorius ∆r=r-r1, isvestas is materialiojo tasko pradines padeties I jo padeti duotuoju momentu, vadinamas poslinkio vektoriumi.Materelaus tasko poslinkio vektoriaus ∆r ir laiko tarpo ∆t, per kuri pasislinko,vadinamas vidutiniu greciu: v=∆r/∆t. Santykio ∆r/∆t riba,kai ∆t arteja prie 0 yra lygi judejimo greiciui: v=lim∆r/∆t=dr/dt. Materelaus tasko greicio vektoriu v yra lygegretus liestinei ir jo kryptis sutampa su tasko judejimo kryptimi. Suskaidykime greicio vektoriu v I komponentes, kuriu kryptys sutampa su Dekarto koordinaciu sistemos asiu kryptimis: v=ivx+jvy+kvz. v=dr/dt=d/dt(ix+jy+kz)=i*dx/dt+j*dy/dt+k*dz/dt.

Bet kurio fizikinio dydzio kitimo Sparta rodo sio dydziio pirmoji isvestine laiko atzvilgiu. Sakykime, judancio matereliojo tasko greitis per laiko tarpa ∆t is v1 pasidaro v.Greicio ppokytis: ∆v=v-v1. Santykis a’=∆v/∆t rodo vidutine greicio Sparta todel vadinamas vidutiniu pagreigiu. Sio satykio riba :a= lim ∆v/∆t= dv/dt nusako greicio kitimo Sparta laiko momentu t ir vadinama pagreiciu: a=a/dt(dr/dt)=d2*r/d*t2. taigi matereliojo tasko pagreitis yra lygus jo greicio pirmai isvestinei laiko atzvilgiu, arba spindulio vektoriaus antarjai isvestinei laiko atzilgiu. Isreiske greiti v ir spinduli vektoriu r projekcijomis formule uzrasome taip: a=i*dvx/dt+j*dvy/dt-k*dvz/dt=i*d2/dt2+j*d2y/dt2+k*d2z/dt2. Is cia pagreicio projekcijos atitinkamose koordina2iu asyse:(tas pats kaip auksciau). Pagreicio modulis a=√a2x+a2y+a2z=√(dvx/dt)2+(dvy/dt)2+(dvz/dt)2. Jei materelaus tasko judejimas tiesiaeigis greitejantis, tai vektoriai dv ir a yra antilygegretus greiciui v. Jei gretis kinta vienoda Sparta, tai pagreitis pastovus ir judejimas yra tolygiai kintamas. SI vinetas (m/s2).pagreicio ir greicio rysys yra toks: dvx=axdt.suintegrave gauname greicio pokycio per baigtini laiko tarpa projekcija: ∆vx=∫ax dt(reziai t1, t2).

3.Kreivumo spindulys.Panagrinesime materelaus tasko kreivaeigi judejima plokscia trajektorija. Einant trajektorija is vieno tasko i kita, liestines orto (

Kryptis kinta.Pasislinkus matereliam taskui is A I B, liestines ortas pasisuka kampu ∆(. Tokiu pat kampu pasisua ir normales ortas n. Trajektorijos kreiviu ( taske A vadiname kampo ∆( ir lanko AB santykio riba, kai taskas B arteja prie tasko A: ( = lim ∆(/∆s=d(/ds.

Panagrinekime netolygini kreivaeigi judejima.Tarkime, kad per laiko tarpa ∆t, kai materelus taskas pasislenka is tasko A i B, jo greicio pokytis: ∆v=v1-v Iskaidykime si greicio pakyti i komponentes: ∆v =∆vn+=∆v(. Materelaus tasko pagreiti isreiskiame taip pat dviem komponentemis:a= lim ∆v/∆t= lim ∆vn/∆t+lim ∆v(/∆t.

6.Pilnutinis pagreitis. A= an+a(= n*v2/R+(*dv/dt. Sis pagreitis a vadinamas pilnutiniu pagreiciu a=√a2(+a2n= √(dvdt)2+(v2/R )2. pastaruoju atveju trajektorijos kreivumo spindulys R areja prie bagalybes, todel an=0 ir is siu formuliu pilnutinis pagreitis lygus tangentiniam pagreiciui. Jei matereliojo tasko judejimas tolygus ir kreivaeigis, tai greicio modulis nekinta (v=const). Todel a(=0 ir pilnutinis pagreitis lugus normaliniam pagreiciui.

  • Fizika Šperos
  • 2010 m.
  • 2 puslapiai (3798 žodžiai)
  • Fizikos šperos
  • Microsoft Word 18 KB
  • Fizikos špera 2
    10 - 3 balsai (-ų)
Fizikos špera 2. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/fizikos-spera2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:05