Fiziologija konspektas


Biologijos konspektas. Kraujo plazma. Organinės medžiagos Baltymai. Neorganinės medžiagos Mineralinės druskos. Azotinės medžiagos Liekamasis azotas Nebaltyminės kilmės azotinės medžiagos. Vitaminai Kraujo dujos Kraujo ląstelės. Eritrocitai Leukocitai Trombocitai. Ląstelinė kraujo sudėtis eritrocitai. Hemoglobino rekomenduojama reikšmė. Analizatorių naudojamos reikšmės. Kiekio padidėjimas. Kiekio sumažėjimas. Antigenai. Kraujo grupės. Agliutinogenai antigenai. Agliutininai antikūnai. A ir. Kraujo grupė fenotipas genotipas. Antigenai eritrocituose Antikūnai plazmoje , IA , IB. ? Ia ia , ia. Ib ib , ib. Ab ab ia ib. Rh rezus. Grupių suderinamumas. Prevencija. Diferencinis leukocitų skaičiavimas. Granuliocitai grūdėtieji leukocitai , filai Neutrofilai. Agranuliocitai negrūdėtieji leukocitai , citai. Atminties ląstelės –. Skaičiaus padidėjimas. Skaičiaus sumažėjimas. Fizinės kraujo savybės spalva. Osmosinis slėgis. Koloidinis onkotinis slėgis. Koloido osmosinis slėgis. Kraujo krešėjimas. Pirminė hemostazė Nestipriai. Pirminė hemostazė. Antrinę hemostazę. Antrinė hemostazė. Vidinės sistemos kelias –. ? Xiia. ? Xi. ? Xia. ? Išorinės sistemos kelias –. Endokrininės belatakės liaukos. Veikimo laikas nervinės. Veikimo kelias nervinės. Funkcija nervinės. Difuzinė endokrininė sistema. Efektoriniai baltymai. Baltyminės kilmės. Gonadotropinai Somatotropinai STH Insulinas Peptidiniai Kalcitoninas Oksitocinas Antidiurezinis hormonas Liberinai ir statinai. Amino rūgščių dariniai Adrenalinas Noradrenalinas Tironinai tiroidiniai Steroidinės. Estrogenai Progesteronas Testosteronas Kortizolis Aldosteronas Hormonai. Hormonai pasižymi. Ląstelės membranos. Somatotropinį hormoną STH. Tirotropiną TTH. Kortikotropiną AKTH. Užpakalinė neurohipofizė –. Pogumburis hypothalamus. Liberinus skatinančius. Statinus slopinančius. Antidiuretinį ADH. Kankorėžinė liauka corpus pineale. Skydliaukė glandula thyroidea. A ląstelės. T3 tiroksiną. T4 tiroksiną. K ląstelės. Prieskydinė liauka. Glandula parathyroidea. Užkručio liauka thymus. Timozinas Timopoetinas. Kasa pancreas. ANTINKSČIAI glandulae suprarenales. Adrenaliną Noradrenaliną. Adisono liga. Lytinės liaukos. Moterims Estrogenai estradiolis. Gestagenai progesteronas. Vyrams Testosteronas. Širdies ir kraujagyslių fiziologija širdies fiziologija. Laidieji kardiomiocitai. Kontraktiliškieji kardiomiocitai. Elektrinis širdies aktyvumas. Dviem mazgais. Sinusinis mazgas. Atrioventrikulinis mazgas. Hiso pluoštu. Elektrokardiograma EKG.


Rh (rezus) kraujo grupių sistema.

Rasti 53 antigenai, tačiau nustatyta, kad labai svarbus Rh D – jis imunogeniškiausias, t.y. patekęs į žmogaus organizmą, neturintį šio antigeno, prasideda smarkiausias organizmo pasipriešinimas. Teigiamą Rh antigeną (Rh+) turi apie 85% europiečių, jo neturi apie 15% europiečių (Rh-). Rh antigenas svarbus perpilant kraują ir nėštumo metu. Jeigu motinos Rh-, o tėvo Rh+, vaisius turės Rh+, tada motinos organizme pradės gamintis ir kauptis Rh antikūnai. Pakartotinio nėštumo metu motinos kraujyje susidarę Rh antikūnai ardys vaisiaus eritrocitus ir dėl susidariusio Rh faktoriuas konflikto vaisius gali žūti. Panašiai vyksta ir žmogui, turinčiam Rh- kraują, kai jam perpilamas Rh+ kraujas.

Grupių suderinamumas. Prevencija. Prieš perpilant kraują būtina nustatyti kraujo grupę, nes susidūrę vienarūšiai agliutininai ir agliutinogenai (A ir α arba B ir β) sukelia agliutinaciją – sulipę eritrocitai užkemša kraujagysles ir įvyksta posttransfuzinis šokas. I (O) grupės kraują turintys žmonės yra universalūs donorai, nes jų eritrocituose nėra agliutinogenų (antigenų) ir kraują galima perpilti bet kurią grupę turinčiam žmogui. IV (AB) kraujo grupės žmonės yra universalūs recipientai (kraujo gavėjai), nes jų kraujo plazmoje nėra agliutininų (antikūnų), todėl jie gali gauti bet kurios grupės kraują.

LEUKOCITAI – baltieji kraujo kūneliai, gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose, blužnyje, limfmazgiuse. Vietoj sąvokos “leukograma” vartoti diferencinis leukocitų skaičiavimas. Leukocitų skaičiaus padidėjimas vadinamas leukocitoze, sumažėjimas – leukonemija.

Leukocitų norma – nuo 4 iki 10x109 /l. Bendras leukocitų skaičius dar neleidžia samprotauti tiksliai apie patologijos pobūdį, todėl jei leukocitų skaičius pakitęs – būtina atlikti atskirų leukocitų skaičiavimą (diferencinį leukocitų skaičiavimą). Leukocitai skirstomi į:

Granuliocitai (grūdėtieji leukocitai, -filai):

•Neutrofilai (sudaro 50-70% visų leukocitų sveiko žmogaus kraujyje): du kartus didesni už eritrocitus. Turi segmentuotą branduolį (nuo 1 iki 5). Patologijos atveju tampa hypersegmentuoti. Jų citoplazmoje yra daug specifinių granulių, o jose – bakteriocitinių baltymų. Funkcijos: aktyviai fagocituoja (suryja įvairias bakterijas, be to ląstelių įrimo produktus, svetimus baltymus). Jie yra svarbūs įgimto imuniteto atžvilgiu. Susiformuoja pilnai per 6-9 dienas. Kraujyje išbūna nuo 6 val. iki keleto dienų, po to pereina į audinius ir į kraują nebegrįžta. Pastoviai kraujas jais pasipildo jiems bręstant kaulų čiulpuose. Neutrofilų skaičius ir bendras leukocitų skaičius dažniausiai padidėja sergant infekcinėmis ligomis. Jei infekcija labai sunki, dalis neutrofilų kovodami su infekcijos sukėlėjais žūsta ir tada jų skaičius sumažėja (skaičius atrodo „normalus“ nors ligonis ir karščiuoja). Žūstant jie išskiria pirogenus, dirginančius termoreguliacijos centrą ir dėl to karščiuojama. Jei temperatūra nesiekia 38 C – normali būsena, jei virš – uždegimas.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • 21 puslapis (10364 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 307 KB
  • Fiziologija konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Fiziologija konspektas. (2015 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/fiziologija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:22