Fiziologija, ląstelės


Biologijos konspektas. Audinių apibrėžimas ir klasifikacija. Audiniai. Kamieninių ląstlių rūšys ir jų panaudojimo galimybės. Pamatinė membrana , jos struktūra , funkcija. Ląstelių juntys , jų tipai. Epitelinio audinio kilmė , savybės , klasifikacija. Epitelio fiziologinė ir reparacinė regeneracija. Dengiamojo epitelio rūšys ir jo histofiziologija. Liaukinio epitelio savybės. Liaukų struktūra , klasifikacija. Sekrecijos būdai. Jungiamojo audinio kilmė , bendros savybės ir klasifikacija. Skaidulinio jungiamojo audinio klasifikacija ir savybės. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga. Jungiamojo audinio skaidulos. Jungiamojo audinio ląstelės. Nuosavosios jungiamojo audinio ląstelės. Atkeliavusios jungiamojo audinio ląstelės. Skaidulinio jungiamojo audinio klasifikacija. Specialiojo jungiamojo audinio struktūra ir funkcijos. Elastinį jungiamąjį audinį. Tinklinį jungiamąjį audinį. Riebalinis jungiamasis audinys. Baltojo riebalinio audinio. Rudojo riebalinio audinio. Pigmentiniu jungiamuoju audiniu. Kraujas ir limfa , jų funkcijos. Eritrocitai , jų struktūra , funkcija ir formavimasis. Leukocitai , jų rūšys , struktūra , funkcija ir vystymasis. Trombocitai , jų reikšmė , vystymasis. Hemograma ir jos įvertinimas. Leukograma ir jos įvertinimas. Kraujo formavimasis. Embrioninė ir poembrioninė kraujo gamyba. Mezoblatinis laikotarpis. Kepatolienotiminis laikotarpis. Meduliarinis laikotarpis. Makrofagų sistema. Skaidulingi jungiamieji audiniai. Jų ląstelės , tarpląstelinė medžiaga. 55. Skeleto audiniai , jų rūšys , histofiziologija , formavimasis. Kremzlinisi audinys kilmė , rūšys , struktūra. Hialininė kremzlė. Elastinė kremzlė. Skaidulinė kremzlė. Intersticinis būdas. Apoziciniu būdu. Kaulinis audinys kilmė , jo rūšys , struktūra. Akytasis kaulas , arba akytoji medžiaga. Tankioji medžiga. Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys. Plokštelinį kaulinį audinį. Išorinis antkaulis. Vidinis antkaulis.


Audiniai- istoriškai susiformavusi ląstelių ir neląstelinių struktūrų visuma, kurią jungia bendra kilmė, sandara, funkcijos. Audiniai susidaroo iš visų gemalinių lapelių. Gemalinio lapelio virtimas audiniu- histogenezė.

Epitelinį audinį sudaro ląstelės, suformuojančios tam tikrus klodus, dengiančius kūno paviršių, serozines ertmes, tuščiavidurius organus. Nėra tarpląstelinės medžiagos.

Nervinį audinį sudaro nervinės ląstelės ir neuroglija. Geba priimti dirginimus ir perduoti nervinius impulsus.

Kamieninės ląstelės per visą gyvenimą lieka nediferencijuotos to pačio tipo ląstelės. Jos pakeičia apmirusias ląsteles.

Daugiagalės (multipotencinės). Kai iš 1- os kamieninės ląstelės susidaro daug grupei priklausančių ląstelių. Tokia ląstelė vadinama daugiagalia kamienine ląstele. Ji gali specializuotis įvairiomis kryptimis- tai kraujo kamieninės ląstelės. Iš jos susidaro eritrocitai, leukocitai.

Vienagalės (unipotencinės). Kai iš 1- os kamieninės ląstelės susidaro viena ląstelė, kuri pradeda diferencijuotis ir tampa subrendusia diferencijuota ląstele. Tokia ląstelė vadinama vienagale kamienine ląstele.

Grupė tapačių ląstelių, kilusių iš 1- os kamieninės ląstelės yra klonas.

FUNKCIJA: atskiria epitelinį audinį nuo jungiamojo audinio ir neleidžia epitelinėms ląstelėms įaugti į žemiau esantį jungiamąjį audinį.

Šviesioji plokštelė. Ją sudaro plonas glikoproteinų sluoknis- glikokaliksas. Atskiria epitelines ląsteles nuo kitų pamatinės membranos sluoksnių.

Tamsioji plokštelė. Ją sudaro tankios kolageninės skaidulos, į kurių sudėtį įeina IV eilės kolagenas ir pagrindinė madžiaga, turinti struktūrinio glikoproteino- liminino.

Skaidulinė tinklinė plokštelė. Ją sudaro maži, netvarkingai išsidėstę kolageninių skaidulų pluošteliai į kurių sudėtį įeina IV ir V tipų kolagenas ir tankiojo tinklo tinklinės skaidulos (III tipo kolagenas).

Epitelinės ląstelės atlieka tam tikras funkcijas. Jas atlikti padeda specializuotos struktūros, kurias galima išskirti į:

Mikrogaureliai- tai citoplazmos išaugos. Gali būti įvairaus dydžio. Didina ląstelės paviršių.

Virpamieji plaukeliai- tai kintamos struktūros, judrios citoplazmos išaugos. Plaukeliai gali judėti.

Pamatinio paviršiaus- pamatinės raukšlės. Tai pamatinio paviršiaus gilios membranos įdubos, kurios gali siekti netgi viršutinį paviršių. Didina apykaitinį paviršių.

Sąlyčio (kontaktinio) paviršiaus- ląstelių jungtys. Jomis ląstelės tarpusavyje pasikeičia informacija ir yra palaikomas audinių stabilumas.

Sąauginė jungtis. Ja ne tik sujungiamos ląstelių membranos, bet ir sutvirtina ląstelių griaučius (citoskeletą). Tai paprasta jungtis.

Pirštinė ląstelių jungtis. Jungties vietoje ląstelės paviršius vingiuotas. Vienos ląstelės iškilos įeina į kitos ląstelės įdubimus. Susidaro labirintas. Jungtis sujungia ląsteles ir padidina jų paviršių.

Sukibimo juostelė. Tai paprasta jungtis, ląstelių citolemos sulimpa, tarp jų likęs tarpas užpildomas modifikuotu glikokaliksu. Vienoje citolemos pusėje sąlyčio vietoje yra optiškai tankesnė medžiaga, į kurią įeina tonofibrilių.

Sąauginė dėmė. Viršutinį citolemos paviršių, jungties vietoje dengia optiškai tankesnė medžiaga, į kurią įeina tonofibrilių. Ląsteles jungties vietoje skiria tarpas, pripildytas glikokalikso.

Užtvarinė juostelė. Viršutinėje ląstelės dalyje atsiranda skiauterėlė. Artimų ląstelių skiauterėlės sulimpa, išorinės plazmolemos baltymai susijungia ir susidaro užtvara, nepraleidžianti makromolekulių.

Jungiamoji dėmė. Ląstelių citolemos sulimpa, tarp jų esantį tarpą užpildo integraliniai baltymai. Pastarųjų viduje yra plonas kanalas, kuriuo praeina mažos molekulės ir elektriniai impulsai.

40. Epitelinio audinio kilmė, savybės, klasifikacija. Epitelio fiziologinė ir reparacinė regeneracija.

KILMĖ: formuojasi apie 3- 4 gemalo vystymosi savaitę iš visų 3 gemalinių lapelių: ektodermos, mezodermos, endodermos.

Paviršinis (dengiamasis) epitelis. Jo ląstelės sudaro tam tikrus klodus, dengiančius kūno paviršių, serozines ertmes, tuščiavidurius organus.

FIZIOLOGINĖ REGENERACIJA. Epiteliniam audiniui yra būdingas fiziologinis atsinaujinimas. Pasenusios, kuomet nebevyksta gyvybinė veikla, ar atlikusios savo funkcijas, epitelinės ląstelės miršta (apoptozė). Tuomet jos yra pakeičiamos naujomis. Epitelinio audinio ląstelės greitai miršta, todėl jam būdinga greitesnė regeneracija.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (9112 žodžių)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 61 KB
  • Fiziologija, ląstelės
    10 - 4 balsai (-ų)
Fiziologija, ląstelės. (2015 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/fiziologija-lasteles.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:36