Fiziologijos konspektas (2)


Fiziologine kreive konspektas kuno kultura. Plauciu ventiliacijos rodikliai neguvasis tarpas alvealoiu ventiliacija.

Medicinos konspektas. Išorinio kvėpavimo mechanizmai. Kvėpavimo fazės. Kvėpavimo rūšys. Tarppleurinis slėgis. Įkvėpimo mechanizmas. Pagrindinių įkvėpiamųjų kvėpavimo raumenų. Išoriniai tarpšonkaulinai ir tarpkremzliniai raumenys. Pagalbiniai įkvėpiamieji raumenys. Pasieninė krūtinplėvė. Plaučių kirūtinplėvė. Krūtinplėvės pleuros ertmė. Tamprioji plaučių trauka. Krūtinplėvės ertmės slėgis. Iškvėpimo mechanzmas. Prasideda iškvėpimas. Pagrindiniai iškvėpimo raumenys. Pagalbiniai iškvėpimo raumenys. Kvėpavimo rūšys Krūtininis. Plaučių tūriai ir talpos. Plaučių tūriai Kvėpuojamasis tūris VT. Rezervinis įkvėpimo tūris IRV. Rezervinis iškvėpimo tūris ERV. Liekamasis tūris RV. Plaučių talpos Gyvybinė plaučių talpa VC. Įkvėpimo gyvybinė plaučių talpa IVC. Iškvėpimo gyvybinė plaučių talpa EVC. Įkvėpimo talpa IC. Funkcinė liekamoji talpa FRC. Alveolių oru. Pletizmografijos metodas. Iškvėpimo talpa EC. Bendroji plaučių talpa TLC. Plaučių ventiliacijos rodikliai. Įkvepiamojo , iškvepiamojo ir alveolinio oro sudėtis. Plaučių ventiliacija. Minutinis kvėpavimo tūris VE. Kvėpavimo koeficientas. Alveolių ventiliacija. Negyvojo tarpo ventiliacija. Anatominis negyvasis tarpas. Funkcinis negyvasis tarpas. Alveolių ventiliacijos. Alveolių dujų mišinį. Dalinis parcialinis slėgis. Dujų apykaita plaučiuose. Parcialinių slėgių skirtumas. Fiko dėsniu. M = K x d x. Difuzijos koeficientas. Minutinis širdies tūris. Kvėpavimo dujų pernešimas kraujyje. Oksihemoglobino disociacija. Anglies dioksido junginiai kraujyje. Deguonies pernaša kraujyje. Chemiškai susijungęs ir fiziškai absorbavęs. Absorbcijos sugerties koeficientu. Hemoglobinu Hb. Maksimalią deguoninę kraujo talpą. Deguonies disociacijos kreive. Deguonies prisotinimo sąvoka. SO2 = HbO2 x100 /[ Hb iš viso. Afinitetą O. Deguonies disociacijos kreivė pasislenka į kairę. Boro efektu. CO2 pernaša kraujyje. Hamburgerio poslinkiu. Karbaminohemoglobinu arba sutrumpintai karbohemoglobinu. Haldano efektu. Dujų apykaita audiniuose. Aerobinė oksidacija. Kritinis deguonies slėgis. Deguonies buferis. Nervinė kvėpavimo reguliacija. Kvėpavimo ritmika. Kvėpavimo centrai ir jų veikla. Kontroliuoti valingai. Kvėpavimo ritmas.


Išoriniai tarpšonkaulinai ir tarpkremzliniai raumenys, pakeldami šonkaulius, padidina krūtinės ląstos tūrį strėline (sagitaline) ir skersine (transversaline) kryptimis. Šonkauliai su stuburo slanksteliais sudaro du sąnarius: 1. ties šonkaulio galva ir 2. ties gumburėliu, o su krūtinkauliu šonkauliai jungiasi kremzlėmis. Dėl pirmųjų šešių šonkaulių judėjimo pakinta strėlinis krūtinės ląstos skersmuo.Raumenys, keldami šonkaulius ir pakreipdami juos horizontaliau, šonkauliais pastumia krūtinkaulį į priekį. Dėl VI –X šonkaulių judėjimo pakinta skersinis krūtinės ląstos skermuo. Besikeldami šonkauliai sukasi tarp krūtinkaulio ir stuburo, todėl pasistumiami į šonus. Šonkauliai kyla dėl įstrižo tarpšonkaulinių ir tarpkremzlinių raumenų išsidėstymo. Apatiniu galu raumuo kelia šonkaulį stipriau, nei viršutinis galas traukia jį žemyn. Tarpkremzlinių raumenų skaidulos eina priešinga kryptimi negu trapšonkaulinių raumenų skaidulos, o jų tvirtinimosi ir sukimosi taškas yra prie krūtinkaulio. Todėl šie raumenys susitraukdami kelia šonkaulius ir jų kremzles dėl tos pačios priežasties, kaip ir išoriniai tarpšonkauliniai raumenys.

Įkvėpiamiesiems kvėpavimo raumenims susitraukus, krūtinės ląstos tūris padidėja. Tada mažėja slėgis krūtinplėvės ertmėje. Alveolės plečiasi, slėgis jose pasidaro mažesnis už atmosferos, ir oras eina į plaučius. Įvyksta įkvėpimas. Įkvėpimo pabaigoje oro slėgis alveolėse susilygina su atmosferos slėgiu. Slėgis krūtinplėvės ertmėje lieka mažesnis už atmosferos slėgį, nes veikia tamprioji plaučių trauka. Plaučių audinys yra labai tamprus, t.y. nustojus veikti deformuojamajai jėgai, jis sugeba grįžti į pradinę būklę. Pradūrus abiejų pusių krūtinės ląstos sieneles ir pasieninę krūtinplėvę, į krūtinplėvės ertmę patenka oro. Jeigu pažeidimas abiejose krūtinės ląstos pusėse, abu plaučiai subliūkšta dėl tampriosios traukos veikimo, t.y. įvyksta abiejų pusių pneumotoraksas, kuris pavojingas gyvybei. Jį gali sukelti traumos arba ligos, kai suyra plaučių audinys ar krūtinplėvė. Klinikinės praktikos atvejais, pvz sergantiems plaučių tuberkulioze gali būti daromas dirbtinis pneumotoraksas. Šiuo atveju į krūtinplėvės ertmę įleidžiama šiek tiek azoto, kuris suspaudžia nesveiką plautį ir sumažina jo judesius.

Krūtinplėvės ertmės slėgis dėl tampriosios plaučių traukos visada būna mažesnis už atmosferos. Jis yra lygus atmosferos slėgiui atėmus slėgį, kurį sukelia tamprioji plaučių trauka. Šis slėgis dažniausiai apibūdinamas kaip neigiamasis krūtinplėvės ertmės slėgis, nes jis mažesnis už atmosferos slėgį, t.y. neigiamas atmosferos slėgio atžvilgiu. Naujagimių krūtinplėvės ertmės slėgis iškvėpus būna lygus atmosferos slėgiui, ir tik įkvepiant pasidaro neigiamas. Tik ką gimus, plaučiai yra subliuškę. Naujagimiui pirmąkart įkvėpus, mįkvepiamieji raumenys susitraukia, šonkauliai pakyla, krūtinės ląstos tūris padidėja. Šonkaulių galvutės negrįžtamai įsistato į stuburo slankstelių duobutes. Krūtinės ląstos tūris pasidaro didesnis už plaučių tūrį. Atmosferos slėgis pro kvėpavimo takus plečia plaučius, kol jie užpildo visą krūtinės ląstą. Jos sienelės auga daug greičiau, nei plaučių audinys, todėl skirtumas tarp krūtinės ląstos ir plaučių tūrio vėliau dar labaiu padidėja. Maždaug po savaitės sustiprėja naujagimio audiniai, ir atsiranda plaučių tamprioji trauka, kuri priešinasi atmosferos slėgiui. Tada krūtinės ertmės neigiams slėgis neišnyksta ir iškvepiant.

Normaliai kvėpuojant, iškvėpimas vyksta pasyviai(skirtingai nei įkvėpimas, kuris vyksta aktyviai),nes atsipalaiduoja įkvepiamieji kvėpavimo raumenys ir plaučiuose esantį ora ima spausti krūtinės ląsta, pilvo organai ir svarbiausia – tamprioji plaučių trauka. Oro slėgis alveolėse pasidaro didesnis už atmosferos slėgį, dėl to oras iš plaučių eina į aplinką ir prasideda iškvėpimas. Giliau iškvepiant, dalyvauja pagrindiniai iškvėpimo raumenys – vidiniai tarpšonkauliniai. Jie išsidėstę priešingai nei išoriniai tarpšonkauliniai raumenys, t. y. iš priekio ir viršaus nugaros link ir žemyn, todėl traukia šonkaulius žemyn. Labai giliai ir smarkiai iškvepiant, įsitraukia ir pagalbiniai iškvėpimo raumenys: apatinis užpakalinis dantytasis, kvadratinis juosmens raumuo, pilvo raumenys.

  • Medicina Konspektai
  • 2014 m.
  • 7 puslapiai (4565 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Fiziologijos konspektas (2)
    10 - 4 balsai (-ų)
Fiziologijos konspektas (2). (2014 m. Birželio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/fiziologijos-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:16