Fonetika konspektas


Lietuvių konspektas. Fonetika. Rašybos principai. Garsai Garsai balsiai ir priebalsiai. Raidės. Balsiai Balsiai – trumpieji ir ilgieji. Dariniai Jie skirstomi pagal tarimo trukme. Priebalsiai Priebalsiai. Priebalsiu. Priebalsės. Kietieji priebalsiai. Minkstieji priebalsiai –. Zemutinio pakilimo. Vidutinio pakilimo. Aukstutinio pakilimo. Priebalsiai yra skirstomi i dusliuosiuosius ir skardziuosius. Lietuvių kalbos priebalsiai pagal tarimo vietą yra. Tarties klaidos. Vienodu priebalsiu sandura tariama kaip vienas garsas - geminanta. Du balsiai vienoje vietoje – hiatas. Dvibalsiu yra. Misrieji dvigarsiai. Skiemuo. Skiemens pagrindas. Skiemens krastai. S. N Skiemens teorijos Skiemens ribos Trasnkripcija. Trumpieji balsiai garsais žymimi taip pat kaip raidėmis Ilgieji balsiai žymimi [. ] – trumpas , tarptautiniuose zodziuose [ ] – atitinka raide ė Priebalsiai garsais zymimi taip pat kaip raidemis , taciau yra minkstieji ir kietieji Fonetinis nagrinejimas. Balsis. Priebalsis Dvigarsis Skiemuo. Balsiu fonetines ipatybes Priebalsiai skirstomi Priebalsiai pagal tarimo vietą yra skirstomi Balsiai pagal Liežuvio pakilima Balsiai pagal lupu veikla.


c) Ilgieji balsiai: ą [a●] ; ę [e●] ; į, y [i●] ; ų, ū [u●] ; o [o●]; ė [ ̤e●] .

♥ Priebalsiu yra 47. Visi jie turi savo poras( kietas + minkstas) , iskyrus j.

♥ Kietieji priebalsiai- kai pries juos esantis balsis yra uzpakalines eiles

♥ Minkstieji priebalsiai – kai pries juos esantis balsis yra priesakines eiles

( e, ę, ė, i, į, y. ) Sitos raides suminkstina priebalses. léisime – [lʼé● isʼimʼe],

♥ Zemutinio pakilimo: a ą; [a] [a●] ir e ę [e] [e● ]

♥ Vidutinio pakilimo: o [o● ] ir ė [ ̤̤e●]

♥ Aukstutinio pakilimo: u ų ū [ u] [u●] ir i į y [i] [i●]

a) abilūpiniai (susiglaudžia abi lūpos) – [p pʼ b bʼ m mʼ].

a) Keitimas ten kur priebalsis turi buti minkstas. ( intetvu- interviu )

b) Ilgas balsis skiemeny ( ą, ę, į,y, ų, ū ). Pvz. Kąs- ilgas skiemuo.

d) Misrusis dvigarsis skiemeny pvz. ( al am an ar...) pvz Kal – ilgas skiemuo.

♥ Skiemens krastai- periferija. Pvz. K a s | n i s – pazymetos raides yra skiemens krastai

c) Garsu sonoringumo ( balsingumo) teorija .Zodi mokykla galima skiemenuo dviem budais. 1. m o |k y k |l a ir 2. m o |k y |k l a.

♥ Ilgieji balsiai žymimi: ą [a●]; ę [ e●]; ė [ ̤e●]; į,y [i●]; ų, ū [ u●] ; o [o●]

♥ [ ɔ ] – trumpas o, tarptautiniuose zodziuose. Pvz. Boksas [ b ̀ɔ k s a s], krosas [ k r ̀ɔ s a s]

♥ [ ̤e●] – atitinka raide ė ( du taskiukai po e ir vienas desineje per viduri)

♥ Priebalsiai garsais zymimi taip pat kaip raidemis, taciau yra minkstieji ir kietieji. Pvz. b – kietas [b] ir minkstas [b'] ; k- kietas [k] ir minkstas [k']....

♥ Nosinis [ ɳ ] – tariamas pries g ir k. Pvz; kanklės [ k a ̃ɳ. k' l' ̤e ● s] ( n- nosine ir prailginta, todel zemai, ant eilutes rasomas taskas ) brangus [braɳgùs]

Fonetika konspektas. (2014 m. Lapkričio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/fonetika-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:55