Fonetikos referatas


Lietuvių referatas. Fonemos apibrėžimas. Artikuliacija. Akustika. Rašyba. Vartojimas. Fonologinis savarankiškumas. Variantai. Tarties klaidos. Literatūros sąrašas.


[i ] - aukštutinio pakilimo, uždaras, siauras balsis.

[e: ] - vidutinio pakilimo, platesnis, ne toks siauras balsis.

[e ] - žemutinio pakilimo, platus, atviras balsis.

Dar vienas požymis – trukmė ir tempimas. Pagal jį balsis [e ] yra ilgasis – įtemptasis. Palyginkeme balsius [e ] ir [e]. Panašiomis sąlygomis [e ] yra tariamas kone du kartus ilgiau nei trumpasis – neįtemptasis [e]. Palyginus žodžius Gretą [ g r e t a ] ir gretą [ g r e t a ], jaučiame, kad [e ] yra ilgesnis ir įtemptesnis už balsį [e].

Tardami balsius kalbos padargais keičiame ryklės, priešburnio ertmių tūrį ir formą. Šios ertmės sudaro rezonatorių sistemą, kuri modifikuoja balso stygų sukeltus virpesius ir suteikia balsiams individualią akustinę kokybę.

Balsis [e ] yra nebemolinis. Artikuliuojant priešakinės eilės balsį [e ] į priekį neatkištos lūpos nepailgina balso vamzdžio ir tembras nepamažėja, netgi stengiames šiek tiek patemti lūpas į šalis ir atgal, kad truputį sumažėtų burnos rezonatorius, padidėtų anga. Todėl [e ] vadinamas nebemoliu.

Balsis [e ] žymimas dviem raidėmis: e ir ę ([e ] nosine). Žymėjimas priklauso nuo balsio ilgumo kilmės. Balsis [e ] gali būti istorinio ir padėtinio ilgumo. Istorinio ilgumo balsis [e ] asirado iš dvigarsio en, lietuvių kalboje žymimas nosine raide ę. Jie yra ilgi ir kirčiuotuose ir nekirčiuotose skiemenyse, pvz.: tęsia [t ẽ s a]. Padėtinio ilgumo balsis [e ], vartojamas tik tam tikroje padėtyje - kirčiuotuose skiemenyse pvz.: geria [ g e r e ].

Lietuvių kalboje yra taisyklių, kurių privalome laikytis, norėdami teisingai parašyti iląjį, istorinio ilgumo balsį balsį [e ] arba raidę „ę“ žodžio šaknyje ir ne istorinio ilgumo balsį, žodžio gale.

Bendrašakniuose žodžiuose, kai ą, ę, į kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.:

gręžti (grąža) [ g r e ž t i],

ręžtis (rąžas) [ r e ž t i],

sučežti [s u tš e š t i], sučęža [s u tš e ž a], sučežo [s u tš e ž o ],

IŠIMTYS: nosinės nerašome, kai balsių kaitos eilėje yra ė pvz.:

Priešinimas nėra chaotiškas. Priešinama gali būti taip:

Atvirumą. Priešakinės eilės balsės atvirumo laipsnis priklauso nuo to , prieš kokius – kietuosius ar minkštuosius- priebalsius ji eina. Prieš kietuosius priebalsius [e ] – atviresnė, o prieš minkštuosius – uždaresnė, palyginkime: neša [ n e š a ] - nešė [ n e š e:].

Lūpinimą. Kadangi balsis [e ] nelūpinis, tai šis balsis greta lūpinių balsių arba priebalsių šiek tiek lūpinamas ( labializuojamasi) pvz.: lapę [ l a p e ], kepę [ k e .p e ].

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2527 žodžiai)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 962 KB
  • Fonetikos referatas
    10 - 5 balsai (-ų)
Fonetikos referatas. (2015 m. Gegužės 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/fonetikos-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 06:03