Fosilijos ir jų reikšmė gamtiniuose moksluose


Fosilijos skaidres. Fosilijų reikšmė. Augalų fosilijos. Kaip susidaro fosilijos. Fosilijos reiksme. Ka vadiname fosilijomis. Gamtine atranka skaidres. Kas yra fosilija. Fosilijos kursinis. Fosilijos prezentacija.

Biologijos referatas. Įvadas. Kas yra fosilija? Kaip susidaro fosilija. Fosilijos žmonijos istorijoje. Ką liudija fosilijos. Išvados. Literatūra. Evoliucijos teorija - pažiūrų ir mokslinių žinių apie organinio pasaulio istorinius vystymosi veiksnius ir dėsnius sistema. Šiolaikinio mokslo, visų pirma biologijos, duomenys rodo viso organinio pasaulio vientisumą ir tai, kad visos šiuolaikinės gyvybės formos yra išsivysčiusios iš nedaugelio protėvių. Pirmą vientisą, bet neparemtą faktais sukūrė Ž. B. Lamarkas (1809 m., Prancūzija). XIX a. viduryje Čarlzas Darvinas (1859 m., Anglija) sukūrė pirmąją mokslinę materialistinę organizmų, rūšių atsiradimo gamtinės atrankos būdu teoriją, vadinamą darvinizmu. Darvino geologiniai tyrinėjimai patvirtino Hiutono ir Lajelio darbus. Jis ėmė galvoti, jog Žemė labai sena ir kad laiko vykti paveldėjimui su pokyčiais buvo pakankamai. Biogeografija (gyvybės formų geografinio pasiskirstymo Žemėje tyrimai) turėjo Darvinui didelę įtaką ir privertė jį galvoti, kad įvairovę sukelia prisitaikymas prie aplinkos: iš vienos rūšies gali atsirasti daug skirtingai prisitaikiusių rūšių. Evoliucija patvirtina tai, kad nėra visiškai vienodų dviejų gyvų organizmų. Taigi kai kurie augalai arba gyvūnai gali egzistuoti tik turėdami tokius požymius, kurie padeda jiems lengviau išlikti. Antai gyvūnas gali turėti ilgas kojas, kurios padėtų jam sprukti nuo plėšrūnų. Augalas gali turėti didesnius lapus kurie padėtų jam geriau augti pavėsyje. Turėdami tokių vertingų požymių, gyvūnai ir augalai turi daugiau galimybių išlikti gyvi ir susilaukti palikuonių, kurie paveldėtų šiuos požymius. Neturintys naudingų požymių tokių galimybių turi mažiau. Tai vadinama gamtine atranka. Pamažu, iš kartos į kartą, geriau prisitaikę gyvūnai ir augalai išgyvena ir suklesti, o kiti išmiršta arba susiranda naują buveinę. Taip, Darvino įsitikinimu, pamažu išsirutuliojo milijonai įvairių augalų ir gyvūnų rušių.


Evoliucijos teorija - pažiūrų ir mokslinių žinių apie organinio pasaulio istorinius vystymosi veiksnius ir dėsnius sistema. Pirmą vientisą, bet neparemtą faktais sukūrė ž. B. Lamarkas (1809 m. , prancūzija). Xix a. Viduryje čarlzas darvinas (1859 m.

Darvino geologiniai tyrinėjimai patvirtino hiutono ir lajelio darbus. Jis ėmė galvoti, jog žemė labai sena ir kad laiko vykti paveldėjimui su pokyčiais buvo pakankamai. Biogeografija (gyvybės formų geografinio pasiskirstymo žemėje tyrimai) turėjo darvinui didelę įtaką ir privertė jį galvoti, kad įvairovę sukelia prisitaikymas prie aplinkos: iš vienos rūšies gali atsirasti daug skirtingai prisitaikiusių rūšių.

Evoliucija patvirtina tai, kad nėra visiškai vienodų dviejų gyvų organizmų. Tai vadinama gamtine atranka.

Pamažu, iš kartos į kartą, geriau prisitaikę gyvūnai ir augalai išgyvena ir suklesti, o kiti išmiršta arba susiranda naują buvein. Kai kurių individų turimi adaptyvūs bruožai leidžia jiems išgyventi ir daugintis geriaudarvinas įsitikino, kad paveldėjimas su pakitimais paaiškina gyvybės istoriją. Jo gamtinės atrankos teorija nurodo mechanizmą, padedantį prisitaikyti prie aplinkos.

Tačiau fosilijos rodo, kad evoliucija nėra toks lėtas ir tolydinis procesas, kaip manė darvinas. Dabar kai kurie mokslininkai mano, kad pokyčiai vyksta staigiais šuoliais, tarp jų būna ilgi laikotarpiai, kai pokyčiai vos pastebimi. Tai vadinama pertraukta pusiausvyra. Anot kitų, staigių pokyčių šuoliai įsiterpia tarpper milijonus metų pasaulio žemėlapis nuolat keitėsi. Kadaise visi žemynai sudarė vieną didžiulį sausumos masyvą, kurį mokslininkai vadina pangėja. Jį supo vienas bekraštis vandenynas – pantalasas. Maždaug prieš 200 milijonų metų pangėja pradėjo skilti į dvi dalis – lauraziją šiaurėje ir gondavą pietuose. Ilgainiui šie milžiniški žemynai irgi pradėjo skilti, palikdami atskiras dalis dreifuoti ten kur jos yra dabar.

Iš kur mokslininkai žino, kad po žemę kadaise klajojo dinozaurai? Arba kad prieš 12000 metų eropoje gyveno gauruoti drambliai, vadinami mamutais? Atsakymas – iš fosilijų. Fosilijos – tai gyvūnų ir augalų liekanos išsilaikusios tūkstančius arba milijonus metų, paprastai akmenyje. Tai gali būti gyvų padarų liekanos – kafosilijos (lot. Fossilis – iškastinis) – suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios gyvųjų organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai žemės sluoksniuose. Fosilizacija yra retas reiškinys, nes natūralios medžiagos paprastai yra išskaidomos.

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (2067 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Fosilijos ir jų reikšmė gamtiniuose moksluose
    8 - 3 balsai (-ų)
Fosilijos ir jų reikšmė gamtiniuose moksluose. (2011 m. Kovo 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/fosilijos-ir-ju-reiksme-gamtiniuose-moksluose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:32