Fotografija kaip komunikacijos priemonė


Komunikacijų kursinis darbas.

Įvadas. Fotografija ir komunikacija. Fotografijos filosofija. Fotografijos technikos ir technologijos raida. Pagrindinės foto komunikacijos kryptys. Foto komunikacijos problemos ir perspektyvos. Išvados. Bibliografinių nuorodų sąrašas.


Fotografijos atsiradimas žymiai praplėtė tikrovės pažinimo ir suvokimo ribas ir, pirmiausia, dėl to, kad foto objektyvas „ryja“ viską, kas tik patenka į jo akiratį. Fotografija pasiūlė, o vėliau primygtinai pradėjo primesti naują pasaulio matymo etiką, praplėsdama ir keisdama požiūrį į tai, ką galima ir ką verta matyti.

Skirtingai negu žodinis aprašymas ar paveikslas, fotografija suvokiama ne kaip kažkokios nuomonės apie realybę pareiškimas, o kaip pačios realybės dalelė, pasaulio fragmentas, kurį kiekvienas gali pasidaryti sau pats, ar bent jau jį įsigyti.

Fotografija tai ne tik kontaktas tarp fotografuojančio ir įvykio. Pats fotografavimas yra įvykis, komunikacija su aplinka. Fotokameros „visur būvimas“ sukelia iliuziją, kad laikas tai yra objektai ir įvykiai, kuriuos verta užfiksuoti foto juostoje.

Fotografija kaip komunikacija pažadina ne tik įvairius troškimus, bet sukelia ir moralines reakcijas. Ir jei pirmuoju atveju jai pakanka būti tik abstrakčiu archetipu (archetipas [gr. archetypon < arche - pradžia + typos - pavyzdys] 1. pirmavaizdis, prototipas;), tai antruoju atveju jos poveikis žymiai sudėtingesnis. Antai, foto reportažas apie karą, stichines nelaimes, gali rasti atsaką visuomenėje (sukelti komunikacines reakcijas) tik tada, kai visuomenė pasirengusi atsiliepti į stimuliuojamą tokiomis fotografijomis dirgiklį. Taigi, fotografija savaime nekuria moralinių nuostatų, nesukelia reakcijų, bet gali įtvirtinti jau esamas ar gimstančias moralines pozicijas.

1802 metais anglai T. Т. Vedždvudas ir X.Deivis atliko pirmuosius bandymus ir gavo kontaktinius atvaizdus ant popieriaus išmirkyto sidabro nitrato tirpale. Gautas vaizdas išlikdavo neilgai, nes dar nebuvo sugalvota jo fiksavimo technologija, kuri buvo išrasta tik po 30 metų.

Šiuolaikinio fotoaparato prototipu galima laikyti kamerą - obskurą, kuria pirmuosius gamtos vaizdus 1826 metais nufotografavo Ž. - N. Njepsas. Tai dvi viena į kitą sudėtos dėžės su anga ir objektyvu. Vaizdo ryškumas buvo reguliuojamas sukinėjant objektyvą ir diafragmos pagalba didinant ar mažinant angą šviesai patekti. Gauti vaizdai irgi buvo neilgaamžiai, todėl Njepso išradimas buvo greitai pamirštas.

1835 metais Lui - Žakas Dageras vaizdui gauti panaudojo vario plokštelę padengtą šviesai jautriu juodo - sidabro sluoksniu, kuri buvo ryškinama gyvsidabrio garuose, o atvaizdas fiksuojamas natrio trisulfato tirpale.

Tačiau tikrąja fotografijos gimimo diena laikoma 1839 metų sausio 7 - oji, kai fizikas D. F. Arago Paryžiaus mokslų akademijoje pristatė Dagero darbus vaizdo fiksavimo srityje. Tais pačiais metais D.Geršelis sugalvojo terminą „fotografija“ [foto... + gr. graphe - rašau] 1. patvarių atvaizdų (nuotraukų) gavimas elektromagnetiniams spinduliams jautriose medžiagose; 2. fot. atvaizdas (nuotrauka)). Tarptautinių žodžių žodynas, (c) Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985], bet dar 20 metų buvo naudojamas terminas „dagerotipija“.

Fotografija kaip komunikacijos priemonė. (2017 m. Sausio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/fotografija-kaip-komunikacijos-priemone.html Peržiūrėta 2017 m. Balandžio 28 d. 05:45