Frenelio biprizme


Baltos šviesos interferencija. Baltos šviesos spinduliu eiga prizmėje. Sviesos bangos ilgio nustatymas frenelio biprizme teorija. "koherentinės šviesos bangos". Baltos sviesos interferencija biprizme. Interferencinis vaizdas biprizmeje. Frenelio biprizmes.

Fizikos laboratorinis darbas. Darbo užduotis. Naudojant frenelio biprizmę, nustatyti monochromatinės šviesos bangos ilgį. Teorinė dalis. Aparatūra. Šviesos šaltinis, frenelio biprizmė ir žiūronėlis su mikrometriniu sraigtu. Darbo eiga. Gauname ryškų interferencinį vaizdą, kai į optinę sistemą krinta balta šviesa. Žiūronėlį, biprizmę ir plyšį ant optikos suolo išdėstome taip, kad šviesos šaltinio vertikalaus plyšio centras, prizmių pagrindų plokštuma ir žiūronėlio optinis centras būtų vienodame aukštyje. Svirtimi keisdami per plyšį perėjusios šviesos srauto kryptį, pasiekiame, kad jis kristų į biprizmės centrą, o po to į žiūronėlio vidurį. Sraigtu keičiame plyšio plotį taip, kad interferencinis vaizdas būtų ryškus ir kontrastingas. Išvados. Literatūra.


Pagal banginę teoriją regimąją šviesą sudaro elektromagnetinės bangos, kurių ilgis siekia nuo 400 nm iki 760 nm. Elektromagnetinės bangos - tai periodiškai kintančio elektromagnetinio lauko sklidimas erdvėje. Elektromagnetinį lauką sudaro glaudžiai susiję, vienas nuo kito priklausantys, elektrinis ir magnetinis laukai. Optikoje pasitenkiname elektrinio lauko nagrinėjimu, nes tik jis ir sukelia regėjimo pojūtį.

Sakykime, kad pasirinktąjį tašką a pasiekia dvi koherentinės (t. Pastovaus fazių skirtumo) bangos, kurių elektrinių laukų stiprumų vektoriai yra kolinearūs. Dėl to, nuėjus joms atstumus l1 ir l2 iki to taško čia ir - bangų elektrinių laukų stiprumų ir amplitudės; w - jų kampinis dažnis; k = 2p/l - bangos skaičius ir a1, a2 - pradinės fazės. Tarkime, kad abiejų bangų pradinės fazės yra vienodos, Didžiausia atstojamojo svyravimo amplitudė, o kartu ir apšviestumo maksimumas būna tada, kai bangų nueitų kelių skirtumas lygus lyginiam pusbangių skaičiui (. pav. ). Tai atstojamojo svyravimo amplitudė (=ē-ē) minimali. Apšviestumo minimumas stebimas tada, kai bangų nueitų kelių skirtumas lygus nelyginiam pusbangių skaičiui (. pav. ).

įvairiuose erdvės taškuose kelių skirtumai bus įvairūs, todėl koherentinių bangų sudėties amplitudė vienuose taškuose padidėja, kituose sumažėja. Toks reiškinys vadinamas šviesos interferencija.

Koherentinės šviesos bangos gaunamos skaidant vieno šaltinio šviesos srautą į du srautus. Taip srautas skaidomas šviesai sklindant pro frenelio biprizmę (. pav. ). Ją sudaro dvi vienodos stiklinės pagrindais kk1 suglaustos mažo laužiamojo kampo a prizmės.

Frenelio biprizmėje vieno šaltinio s skleidžiamos šviesos spindulių srautas dėl lūžio išskaidomas į du srautus. Susidaro įspūdis, kad šviesa sklinda iš atskirų menamųjų šaltinių s1 ir s. Šių šaltinių šviesos srautai į ekraną patenka skirtingais keliais, ir ekrane (nagrinėjamuoju atveju žiūronėlyje) sudaro interferencinį vaizdą.

Frenelio biprizme. (2011 m. Rugsėjo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/frenelio-biprizme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:22