Funkciniai stiliai


Funkciniai stiliai testas. Funkciniai stiliai ir ju pavyzdziai. Funkciniai stiliai pavyzdziai. Funkciniai kalbos stiliai testas. Funkciniai stiliai skelbimas. Lietuvių kalbos funkciniai stiliai testas. Interviu funkciniai stiliai. Testai su funkciniais stiliais. Funkciniai stiliai testai. Testas iš funkcinių stilių.

Lietuvių konspektas. Kalbos stiliai skirstomi įvairiais pagrindais, todėl jų yra įvairių rūšių. Iš antikos laikų yra atėjęs stilių dalijimas pagal kalbėjimo toną į aukštąjį, vidurinį ir žemąjį. Pagal emocinį kalbos priemonių atspalvį skiriami iškilmingasis, oficialusis, intymusis, humoristinis, ironiškasis, satyrinis stiliai. Dabartinėje lietuvių kalbotyroje svarbiausiomis stilistinėmis kalbos atmainomis pripažįstami funkciniai stiliai.


Pagrindiniai jų skyrimo pagrindai yra du: kalbos vartojimo sritis ir būdingoji funkcija. Kalba vartojama buitinėse situacijose, administracinėse įstaigose, mokslo darbuose, grožiniuose kūriniuose ir kitur. Kiekvienoje srityje vartojama Lietuvių kalba yra šiek tiek kitokia; istoriškai susiklosčiusios savitos kalbos atmainos ir vadinamos funkciniais stiliais.

Funkciniai stiliai susiję su skirtingomis žmonių bendravimo ir veiklos sritimis: meninis stilius – su grožine kūryba, mokslinis- su mokslo veikla, administracinis – su valstybės, valdžios įstaigomis, dokumentų rengimu, buitinis – pirmiausia su buitinėmis situacijomis, o publicistinis – su politika, žiniasklaida.

Tekstų, kurie atliktų tik vieną kurią nors funkciją, esama palyginti nedaug; kur kas dažniau kelios funkcijos eina drauge, pinasi. Tada kalbos stilius būna sudėtingesnis, tame pačiame tekste ,,sutaria skirtingų stilių elementai.

Taigi funkciniai stiliai susidaro veikiami skirtingų kalbos vartojimo sričių ir kalbėjimo akto funkcijų, o svarbiausias funkcinio stiliaus rodiklis yra kalba, jos savitumas, vartojimo būdas, bet paprastai jų skiriami p seniausias iš visų funkcinių stilių yra buitinis; artima jam reikšme vartojamas ir terminas šnekamasis stilius.

šis stilius yra kasdieninio bendravimo – namų, gatvės, kelionės, bendro darbo ar žaidimo – kalbos būdas. Kalbama apie nesudėtingus dalykus, aplinkos daiktus, pasakojama apie save ar pažįstamus, perpasakojamos girdėtos istorijos, prašoma, kviečiama, dėkojama, skundžiamasi, liepiama ir panašiai. Svarbiausioji šio stiliaus funkcija – paprasto bendravimo. Kasdieninėse situacijose žmonės kalbasi ne todėl, kad reikia pateikti dalykinę informaciją, o norėdami pasakyti kokius nors būtinus dalykus ar šiaip pasišnekėti, išsikalbėti. Tose situacijose neretai pinasi visos svarbiausios kalbėjimo funkcijos: bendravimo, pranešimo ir poveikio.

Buitinio stiliaus ypatybės. Įprastinė šio stiliaus reiškimosi forma yra sakytinė. Rašytine forma jis gyvuoja privačiuose laiškuose, kai kuriuose laikraščio interviu, grožinių kūrinių buitiniuose dialoguose; pastarasis atvejis nėra grynas buitinis stilius, o stilizacija, to stiliaus imitavimas.

Ryški buitinio stiliaus ypatybė – neoficialumas. Neoficialaus bendravimo aplinkoje galima kalbėti laisviau, čia paprastai nėra kada rūpestingai apgalvoti žodžių. Šiame stiliuje atsiranda lyg ir netikslių, nelogiškų pasakymų, bet šičia jie nepažeidžia to stiliaus normų, yra įprasti, pateisinami.

Sakytinei buitinio stiliaus formai itin svarbu intonacija.

Funkciniai stiliai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/funkciniai-stiliai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:02