Futbolininkų metabolinė treniruotė


Futbolo treniruotes konspektas. Futbolo treniruociu konspektai. Vartininko treniruotes futbolas metodika.

Chemijos referatas. Įvadas. Futbolininkų metabolinė adaptacija. Sporto biochemijos aspektai futbole. Organizmo kompensacija po intensyvaus krūvio sprogimo. Sistema kuri padeda atlikti spurtą. Futbolo treniruočių metodika. Mitybos patarimai futbolininkams. Išvados. Naudota literatūra.


Sportinės treniruotės optimizavimo problematikoje ypatinga vieta skiriama biocheminiams tyrimų metodams. Pagrindinis sporto biochemijos uždavinys yra energijos gamyba ir jos panaudojimas įvairių fizinių krūvių metu. Taip pat svarbu įvairūs pokyčiai organizme dirbant įvairiu intensyvumu.

R. Kazakevičius bei J. Labutis savo Futbolo vadovėlyje pateikia, jog futbolininkai per rungtynes nubėga 8- 10 kilometrų, iš kurių 800- 1100 metrų bėga didžiausiomis pastangomis, 20- 25 kartus stoja į dvikovą, 35- 50 kartų perduoda kamuolį, 8- 12 kartų jį varo naudodamiesi susidariuse erdve, 5- 8 kartus prasiveržia pro varžovą, 5- 15 kartų atima ir 20- 30 kartų perima kamuolį. Tai visos komandos atliekamų veiksmų vidutiniai rodikliai, o įvairiose pozicijose žaidžiančių futbolininkų jie yra skirtingi. Pavyzdžiui, gynėjas atima ar perima kamuolį daugiau kartų nei puolėjas, puolėjas dažnaiu veržiasi pro žaidėją ir pan.

Žaidėjų veikla per rungtynes- tai kintamo intensyvumo dinaminis darbas, kurio metu vyrauja greitumo jėgos ir greitumo ištvermės veikla. Žaidėjų organizme vyksta dideli fiziologiniai ir biocheminiai pokyčiai: pulsas padažnėja iki 200 k./min., 1- 2 laipsniai padidėja kūno temperatūra, žaidėjas suvartoja 3000 kcal energijos, netenka 2- 3 kg svorio. Labai intensyviai dirbant suvartojama daugiau deguonies- apie 120- 160 l/min.

Raumenyse kaupiasi pieno rūgštis, kuri veikia raumenų tonusą, kartu ir judesių tikslumą. Žaidimo kokybę neigiamai veikia ie bendras organizmo nuovargis, mažėjantys energijos ištekliai, skysčiai. Rungtynių pradžioje energijos gamybos ir darbingumo atgavimo vyksmai būna spartūs, o rungtynių pabaigoje jie labai sulėtėja. Fitts (1994) pateikė, kad ATP kritimą žemiau negu 70 proc. būtų galima įvardinti kaip fizinės veiklos nuovargį. Jis aiškina, kad ATP produkcija oksidacinių metabolinių šaltinių pagalba neatitinka anaerobinės ATP produkcijai. Varžybų metu pas futbolininkus mažėja glikogeno atsargos raumenyse bei kepenyse, padidėja kūno temperatūra, kuri skatina didesnį prakaitavimą ir hematokrito (kraujo klampumo) didėjimą.

Atsižvelgiant į veiklos specifiką, vartininko organizme vyksta ne tokie dideli pokyčiai, išskyrus psichinį krūvį, kuris paprastai būna didesnis negu aikštės žaidėjų.

  • Chemija Referatai
  • 2012 m.
  • 8 puslapiai (1564 žodžiai)
  • Universitetas
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Futbolininkų metabolinė treniruotė
    9 - 3 balsai (-ų)
Futbolininkų metabolinė treniruotė. (2012 m. Rugsėjo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/futbolininku-metaboline-treniruote.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:04