Gailestingumas, atjauta (Lietuvių literatūros kurso kartojimas)


Lietuvių skaidrės.

Gailestingumas, atjauta. Gailestingumas, atjauta – sąvoka. Vanda Juknaitė. Asmenybė per kūrybą / kontekstas. Išsiduosi. Balsu. (dokumentinis pasakojimas). Jonas Biliūnas. Kliudžiau. (novelė). Ubagas. (novelė). Jurgis Savickis. Vagis. (novelė). Juozas Aputis. Vakarėjant gražios dobilienos. (novelė). Dobilė. 1954 metų naktį. (novelė). Marija Pečkauskaitė–Šatrijos Ragana. Sename dvare. (pasakojimas). Vincas Mykolaitis–Putinas. Altorių šešėly. (romanas). Romualdas Granauskas. Su peteliške ant lūpų. (novelė). Kristijonas Donelaitis. Metai. (poema). Vincas Krėvė. Skirgaila. (tragedija). Pedras Kalderonas de la Barka. Gyvenimas – tai sapnas. (filosofinė drama). Antanas Škėma. Balta drobulė. (romanas). Balys Sruoga. Dievų miškas. (romanas). Francas Kafka. Metamorfozė. (apsakymas). Albertas Kamiu. Svetimas. (romanas). Gailestingumas, atjauta šiandien. Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT). Labdaros ir paramos fondas „Vilties sala“. Labdaros ir paramos fondas „Bėdų turgus“. Laida ,,Bėdų turgus". Išsipildymo akcija.


Gailestingas – turintis daug užuojautos, jautrus. Atjauta – jautrumas dėl kito žmogaus nelaimių, atjautimas. Atjausti – suprasti kito būklę, pagailėti, užjausti.

XX a. II pusės – XXI a. prozininkė, eseistė, dramaturgė.

“Klijus tuoj pat besąlygiškai konfiskavome. Kartu su vaikais viešai sudeginome. Sakydami, kad jie labai kenkia sveikatai.” “Nusprendėme leisti jiems. Valgyti tiek, kad jau nebeliktų klausimų.”.

Savanoriai norėjo įkurti centrą, kaip alternatyvą vaikų įkalinimui, kad vaikai turėtų galimybę gyventi visavertį gyvenimą. “Mes neatsisakėme svajonės įkurti centrą. <...> Kad nusikaltę vaikai turėtų nedidelę galimybę pasirinkti. Tie, kurie norės kabintis gyvenimo.”.

Pasakotoja suvokia, kodėl vaikai nusikalsta, yra labai jautri jų nelaimėms, lyg motina. “Bet širdimi. Tosios, kuria jie prisiekdavo. Žinau. Tai neadekvatus. Iškreiptas. Ir vis tiek. Pagalbos šauksmas.” (Vanda).

Realistas, lietuvių novelės klasikas, psichologinės prozos kūrėjas.

Visų pirma, autorius skatina skaitytojus atjausti veikėjus. Ir “Ubago” veikėją Sabaliūną, ir “Vagies” pagrindinį veikėją, ir katytę iš novelės “Kliudžiau”.

Pasakotojas širdingai atjaučia, gailisi Sabaliūno, ubago, kurį iš namų išvijo sūnus. Pasakotojas supranta ubago skausmą, gailestingumo, užuojautos jausmas užpildo jo širdį. “Atleisk man tamsta, kad niekuo negaliu tamstai padėti, – kalbėjau visas išraudęs, duodamas seneliui duonos riekelę.” “Mačiau, kiek skausmo, kiek jausmų sukėlė jo krūtinėje tas pirmas duonos kąsnelis, iš svetimų išprašytas.”.

Lietuvos prozininkas, vertėjas. Modernus, bet kartu ir tradiciškas.

Berniukas gailestingas savo sergančiai motinai. Jis rūpinasi ja ir daro tai iš visos širdies. “... jis dabar labai myli savo apalpusią motiną, jam pasidaro keistai gera, kad jis sėdi greta jos, pila šaukšteliu į burną šaltą vandenį...” Supranta, jog motinai reikia jo pagalbos, todėl nori būti panašus į mirusį tėvą, kad apgintų motiną. Pats bėga ieškoti Dobilės, nors naktis ir greitai bus griaustinis.

  • Lietuvių kalba Skaidrės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 64 puslapiai (2390 žodžių)
  • Lietuvių skaidrės
  • MS PowerPoint 1319 KB
  • Gailestingumas, atjauta (Lietuvių literatūros kurso kartojimas)
    10 - 8 balsai (-ų)
Gailestingumas, atjauta (Lietuvių literatūros kurso kartojimas). (2016 m. Vasario 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/gailestingumas-atjauta-lietuviu-literaturos-kurso-kartojimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:19