Galvaninių elementų kolis (antras chemijos kolis ktu)


Chemijos Špera. Galvaniniai elementai. Danielio – Jakobo galvan. Elemen. Galvaninių elementų poliarizacija ir depoliarizacija. Galvaninių elementų pavyzdžiai Mangano-cinko. Uždavinių sprend. Polimetalinėmis. Kompleksinemis. Sodrinamos. Mechaninis. Elektromagnetinis. Flotacija. Metalurginis ir hidro¬metalurginis. Karboterminį. Metaloterminį. Sulfidinės rūdos. Hidrometalurginis. Plieno ir ketaus oksidacija. Plieno ir ketaus dekorbonizaciją. Metalų korozija. Cheminė ir elektrocheminė. Elektrocheminė korozija. Rūgšti terpė. Neutrali terpė. Atmosferinė korozija. Gruntinė korozija. Biokorozija. Apsaugos nuo korozijos būdai. Oks. -red. Reakcijos. Aktyviausi metalai (Li,K,Ba,CaMažai aktyvūs metalai (Cu,Ag,Fe. Aktyvūs metal. (Mg,Ca,Al,Zn,Sn,FeAmfoteriniai metalai (Al,Be,Sn,Pb,Zn,NaMetalų aktyvumas ir tirpumas. Metalų tirpumas rūgštyse. Elektrolizės praktinis pritaikymas. Anodinis metal apdorojimas. Galvanoplastika. Elektrocheminis rafinavimas. Elektrolize. Lydalų elektrolizė. NaCl lydalo elektrolizė. Tirpalų elektrolizė. Elektrolizės dėsniai. Pirmasis elektrolizės dėsnis. Galvaninės dangos. Vandenilio viršįtampis. Faradėjaus dėsnis. Elektrocheminiu ekvivalentu. Metalų korozijos inhibitoriais. Aliuminio gavimas. Akumuliatoriai. Katodo paviršiuje vyksta redukcijos reakcijos. Vario gavimas. Šarminiai Fe-Ni ir Cd-Ni akumuliatoriai. Šarminiai Zn-Ag akumuliatoria. Aliuminio paviršiaus oksidavimas.


Danielio – Jakobo galvan. elemen. sudarytas iš vario plokštelės, įmerktos į Cu sulfato tirpalą, ir cinko plokštelės, įmerktos į Zn sulfato tirpalą. Tirpalai atskirti puslaide diafragma. Aktyvesnis cinkas tirpsta: Zn-2eZn2+. Varis sėda ant plokštelės: Cu2++2eCu. Reakcijos lygtis: Zn+CuSO4ZnSO4+Cu. Danielio-Jakobo galvan. elemen. schema: -ZnCu+. Elektrodas, kuris tirpsta, prie kurio vyksta oksidacija, vadinamas anodu. Elektrodas, prei kurio vyksta redukcija, vadinamas katodu. Zn-Pb galvan. elemen. schema: . Galvan. elemen. elektrovaros jėga Eo=. Voltos galvan. elemen. abu elektrodai merkiami į vieną tirpalą. Šio elemen. schema: . Elektrocheminės lygtys: A) Zn-2eZn2+; K) 2H++2eH2, Zn+2H+Zn2++H2, Zn+H2SO4ZnSO4+H2. Dvi to paties metalo plokšteles įmerkus į to metalo druskos skirtingos koncentracijos tirpalus, gaunamas koncentracinis galv. elemen.: . Jei oksidatoriaus bei reduktoriaus ir jų redukuotosios bei oksiduotosios formos jonų koncentracijos yra po 1 mol/l, tokie potencialai vadinami standartiniais, arba normaliaisiais oksidacijos-redukcijos (redokso) potencialais.

Uždavinių sprend. pvz.: 1. Danielio-Jakobo galv. elemen. aktyvioji Zn2+ jonų koncentracija yra 0,0001 mol/l, Cu2+-0,01 mol/l. Rasti Eo. V; V; E=V. 2. Rasti SnFe galv. elemen. Eo ir nustatyt, kuris Me koroduos. V; V, E=-0,25-(-0,32)=0,07V.Koroduos Fe, nes neigiamenis potencialas.

3. Ar veiks Danielio-Jakobo galv. elem. pakeitus katodo varį kitu metalu? Pakeitus varį bet kuriuo metalu, kurio standar. potencial. Teigiamesnis nei cinko, pvz.:Fe,Ni,Pt,C, galvaninis elementas veiks.

4. Ar veiks Dan.-Jak. gal. elem. Pakeitus ZnSO4 kito metalo sulfatu? Druskos Zn2+ jonai oksid.-reduk. Reakcijoje nedalyvauja, todėl, juos pakeitus bet kurio kito Me, kurio stand. poten. Neigiamesnis negu Zn (Mn,Mg,Na), jonais, galv. elem. veiks.

5. Ar veiktų Zn Pt galv. elem.? Reakcijoje Zn+2H+Zn2++H2 vandenilis skirtųsi ant Pt elektrodo. Todėl galv. elem. veiktų.

6. Ar veiks Voltos galv. elem. pakeitus sieros rūgštį natrio šarmo tirpalu? ZnCu. Zn-amfoterinis Me, todėl vyks šios reakcijos: A) Zn-2e+3OH-; K) 2H2O+2e2OH-+H2; Zn+NaOH+2H2ONa+H2 Taigi galv. elem.veiks.

Metalų rūdos ir metalų gavimo būdai.Žemeje gryni aptinkami tik labai neaktyvūs metalai - auksas, platina ir dalis sidabro, vario, gyvsidabrio. Visi kiti metalai randami junginiuose. Lengvieji metalai paplite druskomis - chloridais, sulfatais, fosfatais, karbonatais. Sunkieji metalai dažniausiai paplitę oksidais ir sulfidais, rečiau karbonatais ir kitais junginiais. Mineralai, iš kurių gaminami metalai, vadinami rūdomis. Daug mineralų turi po kelis metalus. Tokios rūdos vadinamos polimetalinėmis. Rūdos, kuriose, be metalų yra ir kitų techniškai svarbių nemetalų, pvz.: arseno, fosforo, fluoro, vadinamos kompleksinemis. Rūdos aptinkamos didesniais bei mažesniais telkiniais arba susimaišiusios su uolienomis. Pašalinių medžiagų kartais būna tiek daug, kad metalus gaminti iš rūdų ekonominių požiūriu neapsimoka. Tada rūdos praturtinamos naudingu komponentu, t.y. sodrinamos mechaniniu, elektromagnetiniu bei fizikiniu ir cheminiu būdu. Mechaninis rūdų sodrinimas pagrįstas skirtingu rūdos i priemaišų tankiu, elektromagnetinis - tuo, kad rūdos dalelės elektromagnetas traukia, o nenaudingų uolienų - ne.

Is fizikinių ir cheminių rūdos sodrinimo būdų svarbiausias yra flotacija. Šis būdas pagrįstas skirtingomis rūdos ir nenaudingos uolienos dalelių adsorbcinėmis savybėmis. Rūdos dalelės dažniausiai vandenyje nešlampa, o nenaudingos uolienos šlampa. Pramonėje nešvari rūda smulkiai sumalama ir dideliuose baseinuose užpilama vandeniu, į kurį įdėta tam tikros organinės medžiagos, kuri vandenyje sudaro patvarias putas, pvz.: pušų aliejaus ir nedideli kiekiai kolektoriaus, pvz.: žibalo. Kolektorius padidina rūdos dalelių nešlampamumą. Per tokią masę pučiamas oras. Rūdos dalelės pakyla su putomis į paviršių, o nenaudingos uolienos dalelės nusėda į dugną. Putos surenkamos, aliejus nuo rūdos dalelių atskiriamas. Parinkus atitinkamas organines medžiagas, galima vieną rūdą atskirti nuo kitos. Pagrindiniai metalų gavimo budai yra metalurginis ir hidrometalurginis. Dažniausiai taikomas metalurginis būdas. Jis skirstomas į karboterminį ir metaloterminį. Taikant karboterminį būdą, metalai iš oksidinių rūdų redukuojami anglimi arba jos monoksidu aukštoje temperaturoje. Šiuo būdu gaunama geležis, varis, švinas, cinkas, alavas:Fe203 + 3C0 ( 2Fe + 3C02; Cu20 + C ( 2Cu + CO. Sulfidinės rūdos pirmiausia apdeginamos ir paverčiamos metalų oksidais: 2ZnS + 302 ( 2ZnO + ZSO2. Karbonatinės rūdas galima iš karto redukuoti anglimi, nes kaitinamos jos skyla į metalo oksidą ir anglies dioksidą: ZnC03 ( ZnO+ CO2. Taikant metaloterminį būdą, metalai iš oksidų, chloridų ir sulfidų redukuojami, kaitinant juos su aktyviais metalais - natriu, aliuminiu,

  • Chemija Šperos
  • 2015 m.
  • 3 puslapiai (4135 žodžiai)
  • Universitetas
  • Chemijos šperos
  • Microsoft Word 45 KB
  • Galvaninių elementų kolis (antras chemijos kolis ktu)
    10 - 3 balsai (-ų)
Galvaninių elementų kolis (antras chemijos kolis ktu). (2015 m. Kovo 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/galvaniniu-elementu-kolis-antras-chemijos-kolis-ktu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:36