Gamta lietuvių literatūroje


Gamta literaturoje. Gamta ir zmogus lietuviu literaturoje. Gamtos vaizdavimas lietuviu literaturoje. Zmogus ir gamta lietuviu literaturoje. Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje. Kaip literaturoje vaizduojamas darbas. Gamtos vaidmuo lietuvių literatūroje. Žmogaus ir gamtos paralelė lietuvių literatūroje. Gamtos tema lietuviu literaturoje. Kaip vaizduojama gamta lietuvių literatūroje.

Lietuvių interpretacija. Lietuvių literatūroje gamta dažnai tampa svarbiu veikėju, padedančiu žmogui geriau suvokti save. iliustruokite šį teiginį remdamiesi konkrečiais kūriniais. Darbas naudotas Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje 2010metais. Įvetintas 10/10 balų.


Gamta visais laikais buvo svarbi žmogui. Ji buvo ne tik maitintoja, bet ir ramybės šaltinis, tikrosios harmonijos pavyzdys. Turbūt todėl gamta taip dažnai vaizduojama menininkų kūriniuose, o ypatingai ryški romantizmo epochoje. Tačiau tai pastebime ir lietuvių literatūroje, kur gamta dažnai neatsiejama nuo žmogaus.

Vienas ryškiausių švietimo epochos atstovų, gyvenęs mažojoje lietuvoje, kristijonas donelaitis savo poemoje „metai“ vaizdavo glaudžią sąsają tarp būrų gyvenimo bei gamtos. Dinamiškasis gamtos pasaulis “metuose”, nors ir labai reikšmingas žmogui, nuo jo visai nepriklauso – netgi atvirkščiai. Nuo gamtos permainų priklauso būrų darbai, gyvenimo būdas. Be gamtos varganas, be atramos, net neįsivaizduojamas būtų būro gyvenimas. Jaučiama, kad būrą nuolat supa gamta, tačiau apie ją patys būrai daug nešneka. Apie gamtą “metuose” daugiau kalba lyrinis subjektas. Jis gamtai daug jautresnis, pastabesnis. Jis gamtą vaizduoja kaip harmoningiausią dievo sukurto pasaulio dalį.

Gamta lietuvių literatūroje. (2011 m. Gruodžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamta-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:36