Gamtinės makroaplinkos analizė


Marketingo savarankiškas darbas.

Įvadas. Gamtinė makroaplinka. Gamtinių išteklių stoka. Energetinių išteklių kainų svyravimas. Aplinkos taršos didėjimas. Vyriausybinis gamtinių išteklių naudojimo regulevimas. Išvados. Literatūra. Prieiga iš interneto.


Darbo tikslas:

2. Suprasti ir diskutuoti kokie yra Lietuvos marketingo makroaplinkos, lyginant su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, skirtumai ir jų priežastys.

Gamtinė aplinka – tai gamtiniai ištekliai, reikalingi marketingo veiklai ir kartu tiesiogiai jos veikiami. Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai susirūpinta aplinkos apsaugos problemomis. Aplinkosauga išliks esminiu globaliniu klausimu, su kuriuo susidurs bendrovės ir visuomenė. Marketingo specialistai privalo žinoti ir įvertinti keturias gamtinės aplinkos tendencijas:

Vyriausybinis gamtinių išteklių naudojimo reguliavimas.

Gamtos išteklių yra daug, tačiau jų ištekliai mažėja. Gamtinius žemės išteklius galime suskirstyti į kelias kategorijas:

Ribotus neatsigaminančius – (nafta, akmens anglis, įvairūs mineralai). Įmonės, savo produktus gaminančios iš ribotai neatsigaminančių žaliavų, susiduria su didėjančiomis sąnaudomis, nors žaliavų vis dar pakanka. Tokioms įmonėms gali būti sunkoka priversti vartotojus apmokėti jų kaštus.

Dažnai gamtinių išteklių turėjimas nulemia valstybės vietą pasaulio ekonomikoje. Lietuva, nors ir nepasižymėdama gamtos išteklių turtingumu ir didele įvairove, turi gausius mineralinių statybinių medžiagų, geriamo vandens, miškų išteklius, pakankamus žemės ūkio naudmenų plotus. Tačiau kasdieniniame gyvenime žmonėms labiau reikia naftos ir dujų, nei durpių. Todėl Lietuva turi visą tai pirktis iš užsienio valstybių. Didžiąją dalį dūjų, naftos Lietuva perkasi iš Rusijos. Banko „Nordea bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad per metus dujoms, elektrai ir naftai Lietuva išleidžia 8 mlrd. Lt ir šią situaciją būtina keisti. Be to verslininkai norėdami pagaminti kokia nors prekę turi visą arba dalį žaliavų pirktis iš užsienio, nes Lietuvoje jų tiesiog stinga. Opi problema yra ir vandens stoka bei jo švarumas. Ribotų neatsigaminančių išteklių kaip pvz. nafta, akmens anglis ir kitos naudingosios iškasenos atsargos nuolat mažėja.

• Apie 30% elektros kainos ir 70% šilumos energijos kainos nulemia kuro kaina.

• Nuo 2004 m. kuro įtakojama šilumos energijos kainos dalis paaugo nuo 40% iki 70%.

Lietuvos ekonomika ilgą laiką labai glaudžiai buvo susieta su buvusios Sovietų Sąjungos ekonomika, jos energetikos ir kitais ištekliais, ypač su pirminiais energijos ištekliais, kurių Lietuvoje nėra. Todėl net 60 proc. viso importo iš tuometinės Sovietų Sąjungos sudarė nafta ir jos produktai. Atkūrus nepriklausomybę, daugelis ekonominių ryšių nutrūko: kurį laiką buvo vykdoma Lietuvos ekonominė blokada, vėliau nepaprastai išaugo energetinių išteklių kainos. Valstybei panaikinus energijos subsidijas pramonei, naftos kainos joje padidėjo 169 kartus, o elektros energijos- net 263 kartus. Tai buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, sukėlusių ekonomikos nuosmukį, nevaldomą infliaciją ir socialinių problemų paaštrėjimą.

Gamtinės makroaplinkos analizė. (2016 m. Kovo 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtines-makroaplinkos-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:50