Gamtonaudos egzamino klausimai - atsakymai


Aplinkos savarankiškas darbas. Mineraliniai ištekliai. Pasaulio vandenynu cheminių elementų ištekliai. Energetiniai ištekliai. Saulės energija. Jūros potvynių energija. Jūros bangų energija. Vandenynų srovių energija. Jūrų terminė energija. Geoterminė energija. Hidroenergetiniai ištekliai. Vėjo energija. Dirvožemio ištekliai. Vandens ištekliai. Biotos ištekliai. Gamtonaudos valdymo modelių kūrimo principai. Subalansuota plėtra. Tolygi plėtra. Aplinkosaugos politikos integravimas. Atsargumo principas. Teršėjas vartotojas moka. Geriausios praktiškai įgyvendinamos technologijos naudojimas. Subsidiarumo principas. Partnerystė ir atsakomybės pasidalijimas. Informacijos viešumas. Subalansuotos plėtros įvertinimas. Išsenkantys , neatsinaujinantys energijos ištekliai. Teršalų kontrolės ekonomika. Atsinaujinantys energijos ištekliai Atsinaujinantys energijos ištekliai . Saulės energija  . Vėjo energija  . Geoterminė energija  . Antrinio panaudojimo išteklių valdymas Aplinkos apsaugos auditas. Audito nauda aplinkai.


išsenkantys ir atsinaujinantys (šiai grupei priklauso augalija, gyvūnija, dirbama žemė);

išsenkantys ir neatsinaujinantys (naudingosios iškasenos);

Viena iš naudingųjų iškasenų yra rūda – tai mineralų ir cheminių elementų, iš kurių galima gauti naudingus komponentus, sankaupos uolienose. Rūdų sankaupos vadinamos telkiniais.

Naudingųjų iškasenų telkiniai turi atitikti šias sąlygas:

Visų iškasenų telkiniai skirstomi į rūdinius (metalų) ir nerūdinius (ne metalų). Nerūdiniuose telkiniuose randama asbesto, druskos, smėlio, skaldos ir kt. iškasenų.

Svarbiausio iškasenos yra nafta ir dujos, kurios taip pat yra susijusios su nuosėdinėmis uolienomis. Jos dažnai turi karbonatų – kalkių, dolomito ir smėlio.

Daugelis anglies telkinių Šiaurės pusrutulyje susidarė prieš 300-350mln. metų. Naftos telkinių amžius apytikriai yra 140 mln. metų.

Didelės reikšmės turi sąnašynai. Juos sudaro nuolaužų nuosėdos, susiformavusios yrant kalnų uolienoms. Tai birųs mineralai.

Svarbiausi yra upių sąnašynai. Juose yra aukso, platinos, deimantų ir kitų vertingų iškasenų telkinių. Be upių dar esti ir jūros sąnašynai.

Per žemės egzistavimo laikotarpį joje susikaupė daugybė mineralinių išteklių. Tačiau tik litosfera yra žmogaus naudingųjų iškasenų gavybos sfera.

Dabartiniu metu žmonija naudoja apie 100 cheminių elementų ir jų junginių. Per paskutiniuosius 100 metų labai smarkiai padidėjo daugelio naudingųjų iškasenų gavyba. Anglies, geležies, magnio, nikelio – 50-60 kartų, volframo, aliuminio, molibdeno, kalio – 1000 kartų.

Mineralinių išteklių problema yra labai aktuali ir šiuo metu. Dabar naudojama apie 30 rūšių pagrindinių naudingųjų iškasenų.

Vanduo yra daugelio medžiagų tirpiklis. Vandenynuose randama beveik visų cheminių elementų, nors jų kiekių santykiai yra labai įvairūs.

Vandenyje yra sunkiojo vandens, kuris užšąla 3,82ْC ir užverda 101,42ْC temperatūroje bei turi didelį tankį. Jame gyvybė neįmanoma. Vandenynuose yra apie 274 000 mlrd.t sunkiojo vandens. Sunkusis vanduo naudojamas reaktoriuose kaip neutronų lėtintuvas. Iš viso vandenynuose yra apie 48ּ105 t cheminių elementų. Jei šie elementai padengtų žemę, tai susidarytų 45 m sluoksnis, o jei tik sausumą – 153 m.

1 km3 vandenyno yra apie 1 295 000 t magnio. Šio kiekio užtektų visoms šalims keleriems metams. Jei iš vandenynų būtų išgautas visas auksas, tai kiekvienam gyventojui tektų maždaug po 3 t.

Kasmet pasaulyje išgaunama apie 22 mln t valgomosio druskos. Trečdalis išgaunama garinant jūros vandenį.

Ežerai pagal druskingumą skirstomi į keturias grupes:

Gėlieji (1 pagal skonį);

Sūroki (1-24,6%);

Sūrieji (24,7-47%);

Mineraliniai (>47%).

Pimajai grupei priskiriama iškasami energetiniai ištekliai: anglis, nafta, dujos, durpės, branduolinis kuras. Antrajai grupei priskiriama jūros potvynių ir srovių energija, geoterminė energija, upių ir vėjo energija.

Pasaulyje pagrindiniai energijos šaltiniai yra nafta, anglis, dujos ir durpės. Kuro kiekis matuojamas sąlyginiai vienetais – iš 1 kg sąlyginio vieneto gaunama 29,3 MJ energija.

Kasmet pasaulyje išgaunama apie 6ּ109 t sąlyginio kuro. Šio kuro energija yra apie 92ּ1015 kJ. Maždaug dvi trečiosios gaunamo kuro energijos yra prarandama ir tik apie 35% paverčiama šilumine, mechanine ar elektros energija.

Gamtonaudos egzamino klausimai - atsakymai. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtonaudos-egzamino-klausimai-atsakymai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:25