Gamtos apsauga


Kaip apsaugoti gamta. Kaip mes galime apsaugoti gamta. Gamtos saugojimas rasinys. Lietuvos gamta rašinys. Kaip apsaugoti musu gamta. Referatas apie lietuvos gamta. Rasinys apie zemes saugojima. Kaip mes galime apsaugoti aplinka. Rašinys gamta vasarą. Kaip apsaugot gamta nuo tarsos?.

Aplinkos referatas. Lietuvos gamta. Tarša. Upės. Rezervatai. Miškai. Žmogus suvartoja didelę dalį žemės išteklių ir sukuria daugybę žalingų atliekų bei teršalų. Įgyvendindami apsaugą mes galime mažiau pakenkti kitoms gyvoms būtybėms, kurios gyvena šioje planetoje kart su mumis. Lietuvos gamta mūsų šalies gamta labai įvairi. Prie baltijos krantų iškilusios vėjo pustomos kopos. Kuršių nerijoje yra užpustęs ištisus kaimus. Žemaitijos kraštas pasipuošęs gražiomis kalvomis. O aukštaitijos kalvos, viena kylanti po kitos, atveria nuostabius vaizdus į ežerus ežerėlius, susibėgusius vienas šalia kito, į upių vingius. Tarp smėlingų lygumų teka šaltiniai maitinami upeliai. Orai lietuvoje dažnai keičiasi. Vieną vasaros dieną gali kepinti saulė, o vakarop pakilti vėsus šiaurės vėjas, arba vakarų, atpūsdamas lietaus debesis. Gamta iškrečia ir kitų pokštų. Lietingos vasaros ir rudenys neleidžia užaugti geram derliui ir jo nuimti, bet labai blogai ir sausros, ypač jei vasaros būna dar ir karštos. Tada ūkininkai patiria daug nuostolių, perniek nueina jų darbas. Lietuvos augalija ir gyvūnija gana įvairi. Žemaitijoje dažnai matysime eglynus, o dzūkijoje – pušynus. Skiriasi ir juose gyvenantys žvėrys bei paukščiai.


Žmogus suvartoja didelę dalį žemės išteklių ir sukuria daugybę žalingų atliekų bei teršalų.

Lietuvos gamta mūsų šalies gamta labai įvairi. Orai Lietuvoje dažnai keičiasi. Gamta iškrečia ir kitų pokštų.

Tarša keičia gyvosios gamtos cheminę pusiausvyrą. Žmogus sukuria gausybę įvairių teršalų - buitinių šiukšlių, nutekamųjų vandenų, žalingų cheminių medžiagų ir kitokių atliekų. Vieni teršalai patenka į atmosferą, kiti verčiami į sąvartynus, treti nuteka į upes. Ilgalaikė atliekų daroma žala dažnai yra nežinoma. Prieš 300-400 metų upės buvo gerokai švaresnės negu dabar. Jas imta smarkiau teršti tik prasidėjus pramonės perversmui. Teršė jas ir į miestus susibūrę žmonės, ir pramonė. Ji, beje, teršė upes vis labiau ir labiau. Xix amžiaus pradžioje per didžiuosius miestus tekančios mažesnės upės jau buvo ganėtinai smarkiai užterštos. Prasčiausia padėtis buvo anglijoje.

Kurios upės iš tiesų užterštos? į šį klausimą ne taip jau paprasta atsakyti. Juk ir natūralūs vandenys chemiškai niekuomet nebūna švarūs: net ir mažiausio kalnų upelio vandenyje visuomet būna ištirpusių mineralinių medžiagų.

Mūsų upės lėtos, bet tekėdamos daro daug gražių vingių – kilpų. Jos labiausiai išvagoja žemaitiją. Jeigu sudėtume visų Lietuvos upių ir upelių ilgį, būtų net 27500 km ir jomis apjuostume daugiau nei puse žemės rutulio.

švariose upėse pilna gyvybės. Prie akmenų prisitvirtinusios sraigės, vinguriuoja dėlės, ropoja vandens vabzdžiai. Rudenį neršti atplaukia šlakiai ir taškuotosios lašišos. Jos padeda ikrus į išraustas duobutes ir užžeria žvyru. Pavasarį išsiritęs mailius plaukia jūros link.

Upėmis tekantis gėlas vanduo visuomet buvo reikalingas ir žmogui ir žvėriui ar gyvuliui. Prie upių visada būdavo gaunamas didesnis derlius, nuo seno jų pakrantėse kurdavosi miestai ir kaimai. Ir žmogus ilgus amžius labai vertino upę ir žiūrėjo, kad jos niekas neterštų. Senais laikais persijos imperijoje šiukšlių, mėšlo ar išmatų mėtymą į upes to meto religija laikė didele nuodėme ir ją prilygindavo dievybės išniekinimui. Mozės skelbiamos higienos taisyklės irgi draudė į upes versti šiukšles ir teigė, kad jas reikia užkasti į žemę. Viduriniais amžiais visos senovės laikų higienos taisyklės visai užmirštos: šiukšles, išmatas k1937 metais Lietuvoje įsteigtas pirmasis žuvinto rezervatas. Čia stebimas paukščių gyvenimas, jie žieduojami. Ežere ir pelkėse peri daugiau kaip 200 rūšių sparnuočių.

  • Aplinka Referatai
  • 2010 m.
  • 6 puslapiai (839 žodžiai)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 9 KB
  • Gamtos apsauga
    8 - 3 balsai (-ų)
Gamtos apsauga. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtos-apsauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:29