Gamtos aspektai filosofijoje esė


Filosofijos esė.

Nuo senų senovės žmonės labai mylėjo gamtą. Aristotelio apibrėžimas iškelia žmogų kaip protingą natūralumo ir socialumo neskaidomą vienovę.


Gamtoje žmonės galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą. Jai pasakodavo savo bėdas ir vargus, gamta buvo tiesiog dievinama. Žmonėms ji buvo neatsiejama gyvenimo dalimi. Jie ne tik grožėjosi jos miškais, ežerais, laukais bei gyvūnais, bet ir puoselėjo, tausojo ją, nes tai buvo jų pragyvenimo šaltinis. Gamta buvo prieglobstis neturintiems pastogės ar maisto. Miško gerybės suteikdavo žmogui sveikatos bei energijos.

Aristotelio apibrėžimas iškelia žmogų kaip protingą natūralumo ir socialumo neskaidomą vienovę. Savo koncepcijoje pabrėžia, kad žmogaus nėra be gamtos.

Šiais laikais taip pat gamta daug duoda žmonijai, tačiau manau, kad dauguma žmonių labai atitolę nuo jos. Daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ir kompiuterio o ne gryname ore. Vienas iš pirmųjų kuris atkreipė dėmesį į žmogaus nutolimo nuo gamtos tragiškas pasekmes buvo Rousseau. Jis žmogų kaip mąstančią būtybę pavadino „išsigimusiu gyvuliu". Po šimto metų tą pačią mintį pakartojo vokiečių filosofas F. Nietzsche. Jis teigė, kad žmogus yra „dar nesubrendęs gyvulys".

Pasak Kanto, žmogaus santykį su gamta lemia jo interesai bei tikslai. Žmogui nesvarbu, kokia gamta yra savaime, o svarbu, kokia ji yra būtent jam; gamta egzistuoja ne kaip gryna natūra, bet tokia, kokią ją padaro „grynasis protas".

  • Filosofija Esė
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Jovita
  • 5 puslapiai (1092 žodžiai)
  • Kolegija
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 130 KB
  • Gamtos aspektai filosofijoje esė
    10 - 3 balsai (-ų)
Gamtos aspektai filosofijoje esė. (2017 m. Rugsėjo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtos-aspektai-filosofijoje-ese.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 10:19