Gamtos išteklių išsaugojimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje


Ekologijos skaidrės. Gamtos išteklių išsaugojimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Viktorija Samochvalovaitė. 2014-Įvadas. Gamtiniai ištekliai – tai gamtos elementai, naudojami visuomenės reikmėms tenkinti. ES planas, kaip saugant aplinką ir didinant ekonomiką tausiau naudoti gamtos išteklius. Šis planas yra strategijos „Europa 2020“ dalis. Tai labai svarbu. Gamtos išteklių išsaugojimas Lietuvoje. Lietuva 1995m. Ratifikavo konvenciją, kurioje įsipareigojo įgyvendinti įgyvendinti Biologinės reikšmės reikalavimus. Oro išsaugojimas. Oras yra neatsiejamas. Nuo oro taršos blogėja ne tik oras, bet blogėja visų aplinkos išteklių kokybė. Oro valymo įrenginiai sausieji ir šlapieji. Vandens išsaugojimas. Vanduo – apykaitos ir egzistavimo pagrindas. Jo naudojimas labai pralenkia gyventojų daugėjimo tempus. Visos priemonės vandens užterštumui mažinti skirstomos. Savaiminio apsivalymo aktyvinimas patenkančiu. Tekančiame ir stovinčiame vandenyje vyksta sudėtingi natūralūs biologiniai, cheminiai ir fiziniai medžiagų apykaitos procesai. Vandenų žalą galima sumažinti racionaliau išdėsčius taršos židinius (pramonę. Požeminio vandens apsaugos priemonė apsaugomos vandenvietės nuo aplinkos poveikio. Dirvos išsaugojimas. Dirvožemis – viršutinis purus tinkamas augalams augti žemės sluoksnis. Geriausios žemės paverstos. Atitinkamos sistemos tvarkymo strategijos siekiant gerinti dirvožemio kokybę ir sveikatingumą. Pesticidų naudojimo mažinimas. Išvados. Užterštas oras nepaiso valstybinių sienų. Literatūra. R.


Gamtiniai ištekliai – tai gamtos elementai, naudojami visuomenės reikmėms tenkinti. Gamtos elementai tampa ištekliais, kuomet žmogus pradeda juos naudoti savo reikmėms. Oras, dirvožemis ir vanduo - sudaro ypatingą grupę. Tikslas: nagrinėti reikalingiausius gamtos išteklius: orą, vandenį ir dirvą.

Tai labai svarbu ES ekonomikai, atsižvelgiant į spartų Kinijos ir Indijos šalių vystymąsi, dėl kurio pasaulinė šalių konkurencija, kurią įtakoja riboti ištekliai ir kainų kilimas. Tokiu būdu bus skatinamos inovacijos ir mažės ES priklausomybė nuo importo.

Oro valymo įrenginiai: sausieji ir šlapieji. Dujiniams teršalams naudojamas absorbcinis būdas. Svarbi priemonė oro teršimo valymui – išnaudoti gamtines dujas ir atsinaujinančius išteklius. Svarbiausios priemonės, mažinančios nepageidaujamą oro teršimo efektą - žaliosios mietų zonos, fontanai, racionalus pastatų ir kelių tinklo išdėstymas. Oro užterštumas ne vienos šalies rūpestis.

Vanduo – apykaitos ir egzistavimo pagrindas. Dėl nuolatinės vandens apytakos gamtoje formuojasi Žemės klimatas, paviršius. Vandens ištekliai nuolat atsinaujina.

Jo naudojimas labai pralenkia gyventojų daugėjimo tempus. Ypač daug vandens reikia drėkinimui ir pramonei. Vandens ištekliai lemia gamybos išdėstymą ir mastą. Todėl juos reikia taupiai ir racionaliai naudoti. Vanduo skirstomas į tris kategorijas: naudojami gėrimui; kultūrinėms, buitinėms, socialinėms reikmėms; žuvų ūkiui.

Savaiminio apsivalymo aktyvinimas; patenkančiu į atvirus telkinius užterštų nutekamųjų vandenų kiekio mažinimas; jų užterštumo mažinimas.

Geriausios žemės paverstos naudmenomis. Specialistai teigia, jog dirvos laukus reikia didinti ir mechanizuotai dirbti žemę, tačiau tai gali baigtis beprasmiais plotais ir jokia nauda.

  • Ekologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (699 žodžiai)
  • Ekologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 550 KB
  • Gamtos išteklių išsaugojimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Gamtos išteklių išsaugojimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. (2015 m. Vasario 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtos-istekliu-issaugojimas-europos-sajungoje-ir-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:23