Gamtotvarkos planas referatas


Aplinkos referatas. Teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas. Teritorijos padėtis ir ribos. Teritorijos teisinis statusas ir svarba. Teritorijos fizinės-geografinės sąlygos. Klimatinės ypatybės. Geologinės ypatybės. Geomorfologinės ypatybės, pagrindinės reljefo formos. Dirvožemių ypatybės. Hidrografinės, hidrologinės ypatybės. Kraštovaizdžio aprašymas. Saugomų gyvūnų poreikiai. Kultūros paveldo objektai. Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai. Gamtotvarkos plano tikslai. Gamtotvarkos plano uždaviniai. SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, grėsmių) analizė. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas. Gamtotvarkos plano priemones įgyvendinančios institucijos ir jų funkcijos. Išteklių analizė ir lėšų poreikis gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti. Gamtotvarkos plano tikslinimas ir stebėsena. Priedai.


Teritorijoje yra Barnėnų valstybinis telmologinis draustinis, užimantis 23 ha plotą. Šio draustinio miškams yra nustatyta II miškų grupė.

Teritorijai būdingi kontinentinio klimato bruožai: gana tolygios ir ilgos žiemos su vidutiniškai stora sniego danga (apie 20 cm), bei š iltos ir dr÷gnos vasaros. Vidutinė metinė temperatūra lygi +8,8 °C. Vidutinė šilčiausio vasaros mėnesio (liepos) temperatūra lygi +17,9 °C. Vidutinė šalčiausio mėnesio (sausio) temperatūra lygi -5,6 °C. Vidutinis krituli ų kiekis šiltuoju laikotarpiu – 425 mm, šaltuoju laikotarpiu – 175 mm.

Taujėnų-Užulėnio miškų teritorija yra Lietuvos vidurio žemumos vidurinėje dalyje (Nevėžio lyguma). Šios dalies lygumos paviršius formavosi tirpstant ir traukiantis paskutinio apledėjimo ledynams. Ledyno stovėjimo konfiguraciją parodo jo pakraštyje likęs galinių bei kraštinių morenų tipo kalvagūbris, ryškiai pastebimas Neries žemupio dešinėje pusėje ir kitose vietose. Tai vadinamoji Vidurio Lietuvos Svarbiausioji galinė morena, nesudaranti ištisinio kalvagūbrio. Tirpstant ledynui susidarė ledyniniai ežerai, aps ėmę beveik visą Vidurio žemumos teritoriją. Ledyninių ežerų nuosėdos – ant moreninio priemolio slūgsanti 4-8 m storio limnoglacialinių juostuotųjų molių-priemolių danga. Pačiame paviršiuje ją dar pridengia apie 1-2 m storio smėlio sluoksnis, kuris susidarė užsipildžius sąnašomis limnoglacialiniam baseinui ir susijungus jį maitinusių upokšnių deltoms.

Teritorijoje vyrauja vidutinio sunkumo dugninės morenos priemolio dirvodarinės uolienos. Pačias dirvodarines uolienas sudaro karbonatingi sunkaus ir vidutinio sunkumo priemoliai, o vietomis - limnoglacialiniai moliai, priemoliai ir net priesmėliai. Teritorijoje vyrauja velėniniai-karbonatiniai ir velėniniai-glėjiški dirvožemiai, susidarę iš karbonatingų uolienų. Dėl mažai laidaus podirvio tokie dirvožemiai įprastai esti laikinai perteklingi drėgmės. Šiuose dirvožemiuose velėnėjimo procesas yra lydimas pelkėjimo proceso. Tokie dirvožemiai dažniausiai susiformuoja vandenskyrinėse, nelaidžių uolienų padengtose lygumose arba užima žemesnes reljefo vietas, kurios veikiamos mineralizuotų gruntinių vandenų. Čia pelkėjimo procesas paprastai apsiriboja glėjiškumo požymių susidarymu, tačiau durpei susidaryti trukdo karbonatingi mineralizuoti vandenys, kurie skatina organinių liekanų irimą. Dėl šios priežasties tokio dirvožemio paviršiuje būna puveninga velėna arba puveninga apdurpėjusi masė. Tokiuose dirvožemiuose Lietuvos mastu auga gana produktyvūs našūs mišrūs lapuočių – spygliuočių miškai.

Biosferos poligono pagrindą sudaro miškai. Visų tipų miškai kartu su krūmynais užima net 14987,9 ha, ir tai sudaro 66,5% visos teritorijos ploto. Teritorijoje vyrauja lapuočių miškai, užimantys 7286,4 ha (32,3% bendro ploto). Mišrūs miškai auga 5672,6 ha (25,2%), o spygliuočių miškai - tik 324,5 ha (1,4%) teritorijos. Be miškų didelį teritorijos plotą užima dirbamos žemės ir ganyklos – iš viso 6994 ha arba 31%. Bendras teritorijos buveinių

Juodieji gandrai apsigyvena senuose, mišriuose bei lapuočių drėgnuose miškuose, augančiuose prie pelkių, upelių ir kitų vandens telkinių. Juodieji gandrai perėjimui renkasi brandžius gana retus medynus: pušynus, eglynus, ąžuolynus, juodalksnynus, beržynus ir uosynus. Lizdus dažniausiai krauna stambiausiuose medyno medžiuose, kartais pavieniuose stambiuose medžiuose, augančiuose jaunesniuose medynuose. Dažniausiai tai būna pušys, ąžuolai, drebulės, juodalksniai, beržai ir egl ės. Lizdai sukraunami apatinėje arba vidurinėje medžio lajos dalyje, dažniausiai ant stambių šoninių šakų. Jie būna sunešti iš stambių aplinkinių medžių, dažniausiai pušų, beržų, juodalksnių ir kitų šakų.

Minta įvairiu maistu. Minta paukš čiais (28,6%), ropliais (10,2%), amfibijomis (18,4%), tačiau pagrindinę grobio dalį sudaro smulkūs žinduoliai (42,8%), iš kurių daugumą sudaro pelėnai (36,7%).

Gervės apsigyvena šlapiuose, pelkėtuose mišriuose bei lapuočių miškuose, aukštapelkėse, kimininiuose-viksviniuose pušynuose, kuri ų pakraš čiuose auga švendrynai, mišriuose pušies ir lapuo čių medynuose su įsiterpusiomis pelkėmis ir atviro vandens plotais, buvusiuose durpynuose, mišriuose šlapiuose lapuočių – uosio, juodalksnio – medynuose su egle ir švendrais, viksvomis apaugusiomis balomis bei pelkėtose upelių ištakose. Gervės perėjimui renkasi šlapias, užmirkusias vietas. Lizdus dažniausiai suka ant nedidelių vandens apsuptų iškilumų pelkėtose vietose arba balutėse, esančiose nedidelėse miško žemapelkėse. Absoliuti apsauga reikalinga veisimosi vietose (lizduose ir 100 m spinduliu nuo jų), bei papildomai išskirtuose tinkamuose perėjimui pelkėtuose plotuose. Paukščių apsauga reikalinga ir maitinimosi vietose – pamiškių vandens telkinių pakrantėse, šlapžemėse, užmirkusiuose miško plotuose bei atviruose laukuose .

  • Aplinka Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5523 žodžiai)
  • Aplinkos referatai
  • Microsoft Word 567 KB
  • Gamtotvarkos planas referatas
    10 - 4 balsai (-ų)
Gamtotvarkos planas referatas. (2015 m. Spalio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtotvarkos-planas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:01