Gamtotvarkos planas


Žemės ūkio kursinis darbas. Įvadas. Teritorijos būklės aprašymas ir įvertinimas. Teritorijos padėtis ir ribos. Teritorijos teisinis statusas ir svarba. Klimatinės, geoliginės, geomorfologinės ir dirvožemio ypatybės. Hidrologinės ir hidrografinės ypatybės. Kraštovaizdis. Teritorijos biologinės ypatybės. Žemės nuosavybė ir naudojimas. Žmogaus veikla gretimose teritorijose. Teritorijos ekologiniai būklės įvertinimo kriterijai. Socialinis ekonominis būklės įvertinimas. Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai. Gamtotvarkos plano tikslai. Gamtotvarkos plano uždaviniai. Ssgg analizė. Gamtotvarkos alternatyvių parinkimas. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimas. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo priemonių plano parengimas. Gamtotvarkos plano priemonių lokalizavimas. Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendančios institucijos ir jų funkcijos. Gamtotvarkos plano tikslinimas ir stebėsena (monitoringas). Gamtotvarkos plano brėžinys. Išvados. Literatūros sąrašas. Sutrumpinimai.


Nemuno deltos užliejamas pievas galima laikyti santykinai natūraliomis, nors dauguma jų ir patenka į žmogaus sukurtas polderines sistemas. Svencelės pievos plyti ne polderinėje, žmogaus sukurtoje ir palaikomoje sistemoje, o natūraliose Kuršių marių pakrantėse, kur tik įrengti drenavimo kanalai bei apsauginis pylimas tarp pievų ir marių akvatorijos. Tačiau vėliau žmogus nebereguliuoja čia vykstančių hidrodinaminių procesų, t. y. neišpompuoja vandens, todėl buveinės formuojasi natūralių gamtinių procesų įtakoje. Be to, paskutiniais metais vanduo vienoje vietoje pralaužė pylimą, todėl hidrodinaminiai procesai čia artimi natūraliems.

Svencelės pievų paukščių apsaugai svarbi teritorija nepasižymi didele buveinių įvairove. Ją iš esmės apsprendžia 2 dominuojantys kraštovaizdžio elementai: užliejamos pievos ir vandens nuleidimo kanalai. Išskirtinis teritorijos bruožas yra ilgiau nei įprastai pamario pievose užtrunkantys potvyniai (žieminiai ir pavasariniai), o taip pat stipriai užmirkusios dirvos, kuriose vanduo laikosi net ir vasaros metu po ilgiau trunkančių lietų.

Svencelės pievų paukščių apsaugai svarbi teritorija plotas yra 49,92 ha. Pievos sudaro arti 100 proc. ir tik labai nežymią dalį - drenavimo kanalų vandenys. Lyginant su kitomis saugomomis šalies teritorijomis, Svencelės pievų botaninis-zoologinis draustinis nepasižymi dideliu plotu. Tačiau jo pakanka, kad teritorijoje reguliariai perėtų globaliai nykstančios meldinės nendrinukės skaitlinga (atitinkančios europinės svarbos teritorijos kriterijus) populiacija, o pagal užliejamų pievų plotą ir šios ekosistemos buveinių kompaktiškumą teritorija nusileidžia tik Nemuno deltos regioniniam parkui ir Sausgalvių pievų botaniniam-zoologiniam draustiniui. Tačiau visos minėtos teritorijos yra tame pačiame Nemuno deltos regione, todėl kiekviena jų yra neatskiriama tiek deltos-pamario užliejamų pievų komplekso dalis, tiek svarbi čia perinčiai meldinės nendrinukės populiacijai. Apskritai šiuo metu keliasdešimt ha ir didesnio ploto užliejamos pamario pievos tapo retenybe ir išliko tik dvejuose segmentuose, kurių vienas – aprašoma teritorija.

Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinio teritorija visu vakariniu pakraščiu ribojasi su Kuršių mariomis, pietuose su stipriai užželiančiomis pamario pievomis, kurios kadaise buvo panašios kaip ir aprašomoje teritorijoje. Pietryčiuose pievų paukščių apsaugai svarbi teritorija ribojasi su Kintų miško masyvu, o rytuose ir šiaurėje – Svencelės kaimo žemėmis. Rytuose, už siauro Svencelės kaimo ruožo, driekiasi didžiulė Svencelės aukštapelkė. Tokiu būdu ji natūraliai integruojasi į vientisą gamtinį pamario kompleksą, kurį sudaro tiek urbanistinės teritorijos su aplinkinėmis agrarinėmis žemėmis, miškų masyvai, dideli aukštapelkių kompleksai, tiek atviros užliejamos pamario pievos. Saugomos teritorijos statuso suteikimas reiškia, kad vertingos specifinės šio regiono buveinės – užliejamos pamario pievos, kartu su jose perinčiais retais bei nykstančiais paukščiais (visų pirma globaliai nykstančiomis rūšimis – stulgiu ir meldine nendrinuke) bus išsaugotos, palaikant rytinei Kuršių marių pakrantei būdingą gamtinį kompleksą, kurio ypač svarbus elementas yra užliejamos viksvinės pievos, taip pat saugomos greta (į pietus nuo pievų paukščių apsaugai svarbios teritorijos) nusidriekusioje Kintų pievų ir miškų vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Be to, šios Svencelės pievos yra svarbus visos rytinės Baltijos jūros pakrantės elementas, jungiantis pajūrio regiono pievas, nusidriekusias nuo Danijos iki Estijos.

Šiuo metu esančios ekologinės sąlygos pievose susiformavo dėl to, kad teritorija nebuvo intensyviai naudojama jau daugiau nei 10 metų. Todėl, norint ir toliau išsaugoti kupstuotas pamario pievas, reikia jas naudoti neintensyviai, nors pačios ūkinės priemonės, tokios kaip šienavimas ir ganymas yra būtinos. Ateityje tikslesniam teritorijos ekologinės būklės ir tinkamumo nykstantiems paukščiams perėti įvertinimui reikalinga atlikti išsamią botaninių vertybių bei vabzdžių inventorizaciją bei joje perinčių paukščių detalias apskaitas, kad būtų galima nustatyti tikslesnius perinčių porų tankius, produktyvumą ir pan.

Gamtotvarkos planas. (2013 m. Balandžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamtotvarkos-planas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:18