Gamybinės praktikos Vilniaus geležinkelio stotyje ataskaita


Inžinerijos praktikos ataskaita.

Gamybinės praktikos ataskaita. Įvadas. Viršutinė kelio konstrukcija ir sankasos struktūra. Automatinė ir pusiau automatinė kelio blokuotė. Automatinė lokomotyvo signalizacija. Pervažavų signalizacijos įrenginių veikimo principai. Geležinkelių stočių tipai. Jų darbo specifika. Geležinkelių stoties valdymo sistema. Stoties schemos sudarymas. Lokomotynų ir vagonų ūkis. Stoties keliai. Stoties gnyga. Stoties darbo organizavimas. Išvados. Informacijos šaltiniai. Priedas. Vilniaus geležinkelio stoties schema. Vilniaus geležinkelio stoties valdymo schema.


Vilniaus geležinkelio stotis – svarbiausio Lietuvos geležinkelių transporto mazgo pastatas, architektūros paminklas Vilniuje. Stotis pastatyta XIX a. viduryje, nugriauta 1945 m. Po penkerių metų iškilo naujas, dabartinis pastatas. Pagal darbo pobūdį stotis yra keleivių, pagal darbo apimtį – pirmos klasės. Tai yra didžiausia keleivių aptarnavimo stotis Lietuvoje. Vienintelėje Vilniaus geležinkelio stotyje yra organizuojami ir formuojami tarptautinių kelevinių traukinių maršrutai. Vilniaus geležineklio stoties teritorijoje yra įsikūręs UAB „Vilniaus lokomotyvų ir remonto depas“ kuriame atliekami traukinių techniniai, remonto, eksploatacijos, priežiūros, gamybos darbai. Stotyje taip yra įrengtas krovinių terminalas. Iš Vilniaus geležinkelio stoties į oro uostą reguliariai kursuoja specialus dyzelinis traukinys PESA 620M. Visai netoli oro uosto keleivių terminalo įrengta geležinkelio stotelė, laiptai ir liftas keleiviams, apšvietimas, keleivių saugumui - vaizdo stebėjimo sistema. Iš geležinkelio stotelės į oro uosto terminalą veda pėsčiųjų takas su dengta galerija, kuri tamsiu paros metu yra apšviesta. Kasmet keleivių pasirenkančių šį būdą keliauti vis daugėja ir šis maršrutas teikia dideles perspektyvas.

Baigiamosios praktikos atlikimo trukmė Vilniaus geležinkelio stotyje – 4 savaitės. Baigiamosios praktikos metu turėjau galimybę išsamiai susipažinti su Vilniaus geležinkelio stoties techniniais parametrais, stebėti atsakingų darbuotojų darbą, pamatyti technologijas įdiegtas Vilniaus geležinkelio stotyje.

Viršutinė bėgių konstrukcija susideda iš: bėgių, pabėgių, balasto prizmės, sąvaržų ir iešmų.

Lietuvoje naudojamų bėgių ilgis: 12,5 m (trumpi), 25 m (standartiniai) ir ilgabėgiai (250m iki 2500m), kurių ilgis gali siekti iki tarpstočio ilgį. Bėgių paskirtis – perimti ir tampriai perduoti apkrovos nuo ratų į atramas (pabėgius, tašus) ir reikiama kryptimi nukreipti riedmenų ratus. Ruožuose, kuriuose yra įrengta automatinė blokuotė, bėgiai atlieka elektros srovės laidininko funkcijas, o ruožuose, kuriuose yra elektrinė trauka, – grįžtamosios traukos srovės laidininko funkcijas.

Bėgį sudaro galvutė, kakliukas ir padas. Bėgio tipas – tai nustatyto skersinio profilio ir svorio bėgio modelis, žymimas pagal 1 m svorį bėgiženkliu. Pagrindiniai Lietuvoje naudojami bėgių tipai yra R 50, R 60, R 65, R 75 ir 60E1 (UIC60).

Mediniai pabėgiai gali būti gaminami iš minkštos ir kietos medienos. Kietmedžio dažniausiai būna iš buko ar ąžuolo. Jie yra atsparesni dilimui, stipresni, todėl dažniausiai naudojami iešmuose, mažo spindulio kreivėse, ten kur įrengiamos bėgių sąvaržos be padėklo. Mediniai pabėgiai plačiai naudojami dėl gerų tamprumo, hidroizoliacinių savybių, jie lengvai mechaniškai apdorojami ir gerai sukimba su balastu. Be to, jie yra ekologiškesni, sukelia mažiau triukšmo, o priežiūra yra paprasta, nes sveria apie 70 – 80 kg, todėl pavieniai keičiami rankiniu būdu. Mediniai pabėgiai apdoroti antiseptikais tarnauja iki 15 metų. Jie skirstomi į du tipu: apipjauti iš keturių pusių ir apipjauti iš dviejų pusių.

Taip pat naudojami ir gelžbetoniniai pabėgiai, kurie pranašesni už medinius yra, jų didelis svoris gali užtikrinti kelio stabilumą, ilgaamžiški bei lengva gamyba. Tačiau jie ne tokie tamprūs ir yra didelė rizika, kad nuo smūgių gali atsirasti pabėgių defektų.

Balastas – tai ant sankasos pilamos birios rupios mineralinės medžiagos sluoksnis, skirtas sankasos paviršiui drenuoti ir per ją perduodamoms pabėgių apkrovoms amortizuoti. Balastai būna iš skaldos, žvyro ar smėlio. Medžiagos naudojamos balastui turi būti patikimos, netrūpėti, būti tamprios žiema ir vasara, gerai praleisti vandenį bei nedulketi. Balastas turi užtikrintai perimti apkrovas nuo pabėgių ir tampriai jas perduoti į pagrindinę sankasos aikštelę. Taip pat priešintis šoniniams ir išilginiams pabėgių poslinkiams veikiant reidmenų apkrovoms ir amortizuoti riedmenų ratų smūgius, atsirandančius dėl kelio ir ratų nelygumo, ir užtikrinti galimybę taisyti kelio planą ir profilį.

Gamybinės praktikos Vilniaus geležinkelio stotyje ataskaita. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamybines-praktikos-vilniaus-gelezinkelio-stotyje-ataskaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:30