Gamybos išlaidų apskaita ir savikainos kalkuliavimas


Apskaitos kursinis darbas.

Gamybos išlaidų apskaita ir savikainos kalkuliavimas.


Darbo objektas – gamybos apskaita ir savikainos kalkuliavimas UAB „Žalvaris“.

Darbo uždaviniai:

Atskleisti gamybos išlaidų ir savikainos kalkuliavimo teorinius aspektus.

Išanalizuoti UAB „Žalvaris“ pirminę apskaitą.

Išnagrinėti UAB „Žalvaris“ gamybos perdirbimo suvestinę apskaitą ir paslaugų savikainos kalkuliavimą.

Išlaidos – išleidžiamos lėšos, sunaudoti ištekliai arba pinigai, kuriuos reikia sumokėti už įsigytas prekes ar paslaugas.

Gamybos išlaidos – tai išlaidos, kurios įskaitomos į pagamintos produkcijos savikainą;

Laikotarpio išlaidos – tai išlaidos, kurios neįskaitomos į pagamintos produkcijos savikainą ir parodomos kaip veiklos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Sekantis išlaidų klasifikavimo požymis – pagal išlaidų planavimo pobūdį, kuris apima planuojamas ir neplanuojamas išlaidų rūšis. Taigi, planuojamos išlaidos bus tokios išlaidos, kurias planuojame patirti pagaminus ar perdirbus produktą, o neplanuojamos, kurias galimai, papildomai neplanuojant galime patirti. 1887 m. anglų ekonomistai J. Fields ir E. Garke pirmieji pasiūlė išlaidas klasifikuoti į pastovias ir kintamas. Tai buvo visiškai nauja idėja išlaidų apskaitos teorijoje ir praktikoje. Taip suklasifikuotos išlaidos leido įrodyti, kad gamybos apimtį galime padidinti sunaudojant mažiau išteklių, kadangi pastovios išlaidos didėja netolygiai gamybos apimčiai. Pagal periodiškumą išlaidos gali būti ataskaitinio laikotarpio, bei būsimų laikotarpių. Taigi, pagal 1-ojo VAS ataskaitinis laikotarpis tai laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama, o būsimų laikotarpių išlaidos, kuri bus rengiama kitą ataskaitinį laikotarpį. Klasifikuojant išlaidas yra svarbu išskirti išlaidas pagal įmonės veiklos sritis, tai galėtų būti pagrindinės gamybos, pagalbinės gamybos, materialinio aprūpinimo, rinkodaros, valdymo, naujų technologijų rengimo išlaidos. Renkant išlaidas pagal kalkuliavimo objektus galima tiksliai nustatyti pagal kokią išlaidų rūšį gaminamas produktas. Žinant kiek tiksliai išlaidų patiria gamybos įmonė, ji gali savo išlaidas paskirstyti į bendrąsias (visos išlaidos), ir vieneto išlaidas (vidutinės). Bendrosios išlaidos bus visos produktui pagaminti patirtos išlaidos, o vieneto išlaidas priskirsim tik vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

Kalkuliavimas (lot. calculatio – skaičiavimas) – produkto ar kito kalkuliavimo objekto savikainos skaičiavimas atliekamas įvertinant pasigamintą ar įsigytą daiktą, suteikiant paslaugas, vykdant procesus (Bagdžiūnienė, 2013, p. 88).

Kalkuliavimo vienetai – kalkuliavimo objekto matas (pvz.: natūriniai (t, cnt, kg, l, m³, m², m, vnt. ir t.t.; sustambinti natūriniai (100 porų atitinkamo artikulo avalynės, atitinkamos rūšies grūdų tona ir kt.); sąlyginiai natūriniai (sąlyginė dėžė stiklo, sąlyginiai indeliai konservų, mineralinės trąšos su atitinkamų naudingų medžiagų kiekiu ir kt.); vertiniai (Eur, Rub, ir kt.); darbo (žmogaus darbo valanda, staklių valanda, normavalandė).

Išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo ryšio klausimas jau buvo keliamas XIX a. pabaigoje, diskusijos vyko visą XX a. (Edwards, 1994; Sokolov, 1996, p. 153–157). Į klausimą, koks yra išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo ryšys ir priklausomybė, teoriškai galimi keturi atsakymai: 1) kalkuliavimas lemia išlaidų apskaitą; 2) išlaidų apskaita lemia kalkuliavimą; 3) kalkuliavimas ir išlaidų apskaita yra tapatūs; 4) kalkuliavimas ir išlaidų apskaita yra nepriklausomi vienas nuo kito (Sokolov, 2000, p. 221). Pirmasis argumentas „kalkuliavimas lemia išlaidų apskaitą“ pagrindas yra savikaina. Jai kalkuliuoti yra neatsiejama išlaidų apskaita. Antrasis argumentas „išlaidų apskaita lemia kalkuliavimą“ nusako, jog į apskaitą pirmiausia įtraukiamos išlaidos, o tik po to jas ima kalkuliuoti. Tai parodo, jog nuo kalkuliavimo priklauso išlaidų apskaita, čia ji, tik pateikia informaciją. Trečiasis argumentas „kalkuliavimas ir išlaidų apskaita yra tapatūs“ įrodo, jog kalkuliavimas nuo išlaidų negali būti atskirti. Ketvirtasis argumentas „kalkuliavimas ir išlaidų apskaita nepriklausomi vienas nuo kito“ įrodo, jog jų tiriamieji objektai ir pažinimo būdai yra nevienodi (Mackevičius, 2004, p. 41-42).

  • Apskaita Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (5764 žodžiai)
  • Universitetas
  • Apskaitos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 82 KB
  • Gamybos išlaidų apskaita ir savikainos kalkuliavimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Gamybos išlaidų apskaita ir savikainos kalkuliavimas. (2016 m. Vasario 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamybos-islaidu-apskaita-ir-savikainos-kalkuliavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:40