Gamybos ištekliai ir jų ekonominis vertinimas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Ekonomikos teorija. Gamyba. Gamyba ir jos veiksniai. Žemė. Darbas. Kapitalas. Gamyba pagal laikotarpius. Gamybos funkcija. Gamybos masto grąža. Gamybos galimybių riba. Išvados. Literatūros sąrašas.


Visos įmonės užsiima kokių nors prekių gamyba arba paslaugų teikimu. Vienos gamina fizinius produktus, tokius kaip automobiliai, marškiniai, juvelyriniai dirbiniai ir t.t. Kitos teikia kelionių agentų, taksi vairuotojo, mokytojo, gydytojo paslaugas.

Gamyba tai, žaliavų ir kitokių medžiagų ar produktų perdirbimas į vartojimui ar pardavimui tinkamas medžiagas ar kitokius gaminius. Gamybos procese įvairūs ištekliai sunaudojami ir virsta tam tikra išeiga (produktų ar paslaugų apimtimi). Ištekliai skirstomi į žemę, darbą, kapitalą. Koks bebūtų įmonės tikslas (pelno maksimizavimas, pajamų maksimizavimas ir pan.), ji siekia veikti kuo efektyviau. Kitaip tariant, įmonė stengiasi suderinti įvairias sąnaudas taip, kad produktui pagaminti būtų sunaudota kuo mažiau išteklių. Norėdami tai pasiekti, sprendimus darantys darbuotojai turi suprasti gamybos proceso pagrindus. Šiame darbe nagrinėsiu gamybos išteklius ir jų vertinimą ekonomikoje.

Darbo tikslas: Išnagrinėti gamybos išteklius ir išanalizuoti jų ekonominį vertinimą.

Darbo uždaviniai:

Apibūdinti ekonomikos teoriją.

Apibūdinti gamybos sąvoką.

Išnagrinėti gamybos išteklius.

Išnalizuoti gamybos funkciją.

Tyrimo metodas: gamybos ištekliai ir jų ekonominis vertinimas

Pirmasis veiksnys. Tai svarbiausias veiksnys – darbo pasidalijimo veiksnys. Šio veiksnio poveikis aprašytas A. Smito (Adam Smith, 1729-1790). Naudojant daugiau darbininkų atsiranda galimybės pasinaudoti darbo pasidalijimo pranašumais. Nuolatinis tos pačios operacijos kartojimas ir dėmesio sutelkimas šioje srityje moko patyrimo būdu pasiekti ieškomą naudingą rezultatą sunaudojant kuo mažiausiai jėgos. Stambinant gamybos mąstą, didėja galimybės parinkti darbą, kuriame darbuotojas gali geriausiai panaudoti savo sugebėjimus.

Antrasis veiksnys. Kuo didesnis gamybos mastas, tuo didesnės firmos galimybės naudoti šiuolaikines technologijas, didelio našumo automatizuotus įrengimus. Tokiomis galimybėmis pasinaudoja firmos, kuriose yra masinė nelanksti ir lanksti srovinė gamyba.

Trečiasis veiksnys. Kadangi pagrindiniuose technologiniuose procesuose naudojami įvairūs įrengimai, tai gamybos mastas turėtų būti pakankamai didelis, kad neatsirastų vadinamųjų „siaurų“ vietų. Labai opi tampa našių įrengimų suderinamumo problema. Gamybos mastą pradeda reguliuoti atskirų technologinių įrengimų gamybinis pajėgumas. Tik gana didelės firmos pajėgia tai padaryti. Naudodamos didelio pajėgumo įrengimus, jos gauna nemažą ekonomiją iš gamybos masto.

Ketvirtasis veiksnys. Stambios firmos gali ir joms apsimoka samdyti aukščiausios kvalifikacijos vadybininkus.

Gamybos mastas turi tam tikras ribas. Negalima be atodairos didinti gamybos masto, nes firma tampa sunkiai valdoma, didėja žaliavų ir gatavų gaminių transportavimo išlaidos. Firmų, kurių gaminama produkcija netransportabili, pvz., gelžbetonio gaminiai, statybinės medžiagos, gamybos mastas priderinamas prie vietinės paklausos. Yra firmų, kurioms neturi didesnės reikšmės nei žaliavų, nei gatavos produkcijos transportavimo išlaidos. Tačiau, didinant tokiose firmose gamybos mastą, gali atsirasti vadybos sunkumų.

Gamybos ištekliai, tai toki ištekliai, kuriuos įmonė panaudoja kaip sąnaudas prekei pagaminti. Yra trys išteklių grupės: žemė, darbas, kapitalas.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2697 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 58 KB
  • Gamybos ištekliai ir jų ekonominis vertinimas
    10 - 4 balsai (-ų)
Gamybos ištekliai ir jų ekonominis vertinimas. (2015 m. Rugsėjo 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamybos-istekliai-ir-ju-ekonominis-vertinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:47