Gamybos kaštai


Trumpojo laikotarpio kaštai. Privatus kastai. Alternatyviniai kaštai tai. Laikotarpio gamybos kastai. Trumpojo laikotarpio gamybos kaštai. Kas yra gamybos kastai. Kas yra trumpo laikotarpio kaštai. Gamybos kastai ilguoju laikotarpiu. Buhalteriniai kastai. Gamybos kaštų monitoringas.

Ekonomikos konspektas. Alternatyviniai kaštai ir pelnas. Privatus ir visuomeniniai kaštai. Pelnas. Trumpo laikotarpio kaštai. Trumpas, ilgas ir labai ilgas laikotarpiai. Trumpo laikotarpio gamybos funkcija. Trumpo laikotarpio gamybos rezultatai. Mažėjančio rezultatyvumo dėsnis. Trumpo laikotarpio bendrieji kaštai. Vidutiniai trumpo laikotarpio kaštai. Trumpo laikotarpio ribiniai kaštai. Ryšys tarp kaštų ir produkto trumpuoju laikotarpiu. Ilgo laikotarpio kaštai. Gamybos funkcija ilguoju laikotarpiu. Rezultatyvumo didėjimas dėl gamybos mastų. Ekonomija dėl gamybos mastų. Ilgo laikotarpio kaštai. Ryšys tarp ilgo ir trumpo laikotarpio kaštų.


Kaštai pirmiausiai asocijuojasi su išlaidomis. Tai yra pinigai, išleisti siekiant tam tikro tikslo. Verslo įmonėse pinigai išleidžiami mokesčiams apmokėti, išmokėti palūkanas, įrengimams pirkti, skoloms, materialinėms gėrybėms, žaliavoms, kurui, darbo užmokesčiui ir panašiems tikslams. Tokie kaštai vadinami eksplicitiniais arba aiškiais kaštais. Visos šios įmonės piniginės išlaidos įrašomos į buhalterines knygas, todėl joms tinka ir buhalterinių kaštų pavadinimas.

Tačiau realūs kaštai matuotini ne vien išlaidomis, bet ir įvertinant prarastą naudą palyginus pasirinktą resursų panaudojimo alternatyvą su atmesta. Tai ir yra alternatyviniai kaštai. Pavyzdžiui, studentas, pasirinkdamas studijas, skaičiuoja ne tik pinigines išlaidas, kurios neišvengiamos mokymosi metu, bet ir prarastus pinigus už atlyginimą, kurį jis gautų vietoj studijų pasirinkęs darbą.

į gamybos alternatyvius kaštus verslininkas, turintis savo kapitalą, įmonės pastatus ir pats vadovaudamas verslui, įtrauks ne tik minėtus buhalterinius kaštus, bet ir negautas pajamas, kurios jam trentos forma, žemės sklypą ir darbo objektus, Nuosavybę išnuomojus kitam verslinintaigi įmonės savininkas palygina galimus išteklių panaudojimo būdus, alternatyvas. Jeigu jis nutaria turimus įmonės išteklius panaudoti įkurtame versle, šių resursų sąnaudos nėra aiškūs kaštai, nes už juos nėra užmokama ir jie neįrašomi į buhalterines knygas. Tačiau ir šie ištekliai yra riboti, juos galima panaudoti įvairiais būdais, todėl matuotini prarastų alternatyvų verte. Verslininkui tai numanomi, suvokiami arba implicitiniai kaštai. Kartu tai reiškia, kad alternatyviniai kaštai, apskritai imant, nepriklauso nuo jų naudotojo (verslininko). Kad ištekliai būtų panaudoti naudingiausiai (nesvarbu kurioje įmonėje jie naudojami) rūpinasi išteklių savininkas. Todėl paskolindamas lėšas ar santaupas, savininkas ims tokio dydžio mokesčius, kurie galėtų būti padengti verslininko pajamomis tik geriausiai panaudojus tuos išteklius. Atskiras verslininkas galbūt nesugebės to padaryti, tačiau išteklių švaistymas jo įmonėje nesumažins alternatyvinių kaštų. Jis išteklių savininkui priverstas mokėti tiek, kiek pakanka, kad pastarasis sutiktų bendradarbiauti.

Alternatyvinis požiūris į lėšų bei santaupų panaudojimą paaiškina galimus nesusipratimus tarp buhalterių ir ekonomistų. Pirmieji remiasi buhalterinių kaštų samprata, o pastarieji kaįmonė, atsižvelgdama į alternatyvų išteklių panaudojimą, įvertina sąnaudas. Tai yra jos privatūs kaštai.

Gamybos kaštai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamybos-kastai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 22:43