Gamybos valdymo praktika


Vadybos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Planavimas. Organizavimas. Motyvavimas. Kontrolė-reguliavimas. Praktinė dalis. Planavimas. Organizavimas. Motyvavimas. Kontrolė- reguliavimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


UAB “IDW” (International Display Works) yra tarptautinė įmonė gaminanti manekenus ir kitą prekybos įrangą. UAB “IDW” yra viena iš manekenų gamintojų lyderių, o tai parodo gamybos valdymo efektyvumą.

Ši manekenų gamykla yra vienintelė, kurioje dirba profesionalūs skulptoriai, baigę dailės akademiją. Todėl didžioji dalis manekenų yra gaminama pagal užsakymus – kuriant užsakovo pageidaujamą charakterį. Derybos dėl manekeno išvaizdos dirbant su pasaulinio garso mados namais, gali užtrukti ir pusę metų.

Pagrindinis šios įmonės produktas yra vitrinų manekenai bei jų dalys. Šie manekenai išsiskiria kokybe, gamybos operatyvumu bei ekologiškumu. Manekenai gaminami iš polistireno, medžiagos, kurios atliekos vėl sulydomos ir perdirbamos (80% pasaulyje gaminamų manekenų daromi iš stiklo audinio, kuris nėra perdirbamas). Be atskirai derinamų užsakymų, yra ir pastovios kolekcijos, kurias sudaro įvairių dydžių moterų, vyrų, bei vaikų manekenai.

Kaip jau buvo minėta, gamykloje dirba kvalifikuoti skulptoriai, kurie lipdo gipso figūras. Vėliau liejamos aliuminio formos, kuriose jau formuojamos manekenų dalys. Išlietos dalys šlifuojamos rankomis. Priklausomai nuo užsakymų specifikos, manekenai dažomi, daromas makiažas bei gaminami perukai.

Darbo priemonės kiekviename skyriuje labai skirtingos: skulptoriai naudoja gipsą, liejimo skyriuje specialios krosnys, formų liejimo staklės, šlifavimo priemonės, dažymo įranga, makiažo dažymo įrankiai, pakavimo skyriuje specialios plėvelės, kartono dėžės, bei administracijos skyriaus įprastos darbo priemonės.

Gamykloje dirba apie 23 skulptorius, iš jų 14 taip pat yra ir dizaineriai. Jie dirba dizaino skyriuje. Cechuose vadovauja meistrai. Didžiąją dalį darbininkų sudaro šlifuotojai, jie dirba trimis pamainomis po mazdaug 100 žmonių (skaičius nuolatos kintantis). Makiažo bei perukų skyriuose dirba maždaug po 5 meistres. Administraciją sudaro apie 30 darbuotojų skirtinguose skyriuose: pardavimų, gamybos, buhalterijos, logistikos skyriai.

Gamyba – tai kompleksinė ir sisteminė užduotis. Kiekviena organizacija naudoja įvairius procesus, technologiją, įrangą, darbo įgūdžius bei medžiagas. Tačiau lemiamas gamybos veiksnys visada yra darbas. Darbuotojai iš pradžių kuria produktų pavyzdžius, modelius, prototipus, po to ir pačius produktus. Kitaip sakant, vykdomas produkto projektavimas. Tiek projektui, tiek konstrukcijai sukurti būtinos žinios, kurias teikia mokslas ir patirtis.

Pagrindinis gamybos proceso tikslas yra pelnas. Norėdama gauti pelno, įmonė turi organizuoti visus veiksnius tokiu būdu, kad reikiami produktai būtų pagaminami aukščiausios kokybės, reikiamu metu ir minimaliomis sąnaudomis.

Masiškai gaminant siaurą asortimentą ar tik vieną gaminį, efektyviausia būtų naudoti funkcinę organizacijos struktūrą, kadangi darbo aplinka stabili ir paprastai sprendžiami standartiniai valdymo uždaviniai. Ši funkcinė struktūra turėtų būti decentralizuota, nes tokia struktūra yra lankstesnė strategijos, struktūros bei gamybos srityse.

Kadangi funkcinėje struktūroje atskiri padaliniai dažnai savo tikslus pradeda vertinti labiau už bendrus organizacijos tikslus, dėl ko kyla konfliktai, būtina dažnai rengti padalinių vadovų susirinkimus, kuriuose būtų pabrėžiami ir apibendrinami ne tik kiekvieno padalinio tikslai, bet ir bendrieji organizacijos tikslai.

Gamybos procesų organizavimo būdas priklauso nuo gaminamų produktų ir jų gamybos technologijos. Šiuo atveju nagrinėjama serijinė modifikuotų produktų gamyba. „Modifikuoti – tai tie patys, bet įvairių atmainų produktai (baldai, automobiliai, rūbai, avalynė ir t. t.). Tai tarpinis masinės ir vienetinės gamybos tipas. Todėl čia naudojama daiktinė ir technologinė specializacijos. <...> Svarbiausia sėkmės sąlyga – sukurti lanksčias technologijas“. Tokio tipo gamyklose yra daiktinės ir technologinės specializacijos padalinių ir naudojamos įvairios gamybos procesų organizavimo schemos: gamybos sistema paprastai yra hierarchinė, pagrindinis tokios gamyklos gamybinis vienetas yra cechas, kurį sudaro darbo barai, o pastaruosius – darbo vietos.

Žemesniu lygiu rengiami išsamesni, smulkesni taktiniai planai, t.y. organizacijos veiklų planai, padalinių metų ar ketvirčių užduotys.

Operatyviniai planai yra žemiausio hierarchinio lygio, trumpalaikiai detalūs planai. Pagrindiniai tokio plano požymiai: vienos veiklos planavimas, specifikuota nomenklatūra, trumpi laikotarpiai (diena, pamaina, kartais savaitė). „Svarbiausi reikalavimai, keliami operatyviniams planams, yra konkretumas ir pagrįstumas.“

Rengiant trumpesnio laikotarpio planus vadovaujamasi ilgesnio laikotarpio planais, t.y. ilgalaikiai planai yra detalizuojami trumpesnio laikotarpio planuose. „Kas ketvirtį sudaromas naujas metų planas – visuomet numatoma metų perspektyva. Cechų (skyrių) vadovai kas mėnesį sudaro nuodugnesnius, nuo vieno iki trijų mėnesių, planus. Pirmojo mėnesio užduotys skirstomos savaitėmis kiekvienam barui (poskyriui). Meistrai suplanuoja darbus kiekvienai savaitės dienai ir skirsto juos brigadoms ir darbuotojams.“ (R. Ginevičius, J. Silickas. Sisteminio įmonių valdymo pagrindai. Vilnius, 2008, p.232). Taigi planavimo sinonimais galima vadinti grafikus, projektus, biudžetus. Grafikai yra detalesni, konkretesni laiko atžvilgiu, projektai paprastai būna pritaikyti ilgesniam laikotarpiui, biudžetai turi vertinę išraišką ir balansą.

Gamybos valdymo praktika. (2015 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/gamybos-valdymo-praktika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:36