Garo ir dujų turbinos


Garo turbinos veikimo principas. Garo turbinos naudingumo koeficientas. Dujų turbina. Garo turbina veikimo principas. Garo turbinos veikimas. Garo turbinos sandara. Garo turbina. Duju turbinos veikimo principas. Priešslėginė turbina. Garo turbina veikimas.

Transporto konspektas. Įvadas.Garo jėgainės ciklas.Turbinos veikimo principas.Aktyviosios (impulsinės) turbinos veikimo principas.Reaktyviosios turbinos veikimo principas.Turbinoje veikiančių jėgų kilmė.Aktyviosios jėgos kilmė.Reaktyviosios jėgos kilmė.Garo tekėjimas kanalais.Tekėjimas tiesiais kanalais.Tekėjimas kreivais kanalais.Ištekėjimas iš tūtų be nuostolių.Ištekėjimas iš tūtų su nuostoliais.Ištekėjimas iš įstrižai nupjautų tūtų.Aktyviojo laipsnio (pakopos) teorija.Greičių trikampių diagramos sudarymas.Turbinos galia.Ideali turbina (be nuostolių).Reali turbina.Garo, ištekančio iš prieš buvusios pakopos, greičio panaudojimas.Darbo menčių aukščio skaičiavimas.Reaktyviosios pakopos teorija.Adiabatinių skirtumų radimas.Reaktyviosios pakopos galia.Reaktyviosios turbinos naudingumo koeficientas.Radialinės pakopos teorija.Radialinės pakopos galia.Radialinėse turbinose panaudojamas šiluminis skirtumas.Naudingiausio periferinio greičio mažinimas.Būtinumas mažinti naudingiausią periferinį greitį.Greičio pakopos.Slėgio pakopos.Nuostoliai garo turbinose.Vidiniai nuostoliai.Nuostoliai tūtose.Nuostoliai ant darbo menčių.Ištekėjimo nuostoliai.Trinties - ventiliacijos nuostoliai.Nuostoliai per vidaus tarpelius.Išoriniai nuostoliai.Mechaniniai nuostoliai.Garo nuotekio per išorinius sandarinimus nuostoliai.Aštraus garo įleidimo į turbiną nuostoliai.Turbinos naudingumo koeficientai.Garo sąnaudų skaičiavimas.Aktyviosios (impulsinės) daugiapakopės turbinos.Aktyviosios daugiapakopės turbinos šiluminis procesas h-s diagramoje.Šilumos grįžimo koeficientas.Charakteringasis (parsonso) koeficientas.Aktyviosios turbinos su reakcija slėgio pakopa.Vienpakopės aktyviosios turbinos su reakcija darbo rate skaičiavimas.Ribinės galios turbinos.Turbinų darbas kintamu režimu.Principinės reguliavimo schemos.Garo srauto priklausomybė nuo slėgio ir priešslėgio esant kintamam darbo režimui.Turbina, dirbanti esant giliam vakuumui (kondensacinė turbina).Priešslėginė turbina. Režiminės diagramos.Pramoninės ir energetinės turbinos.Turbinos su garo paėmimu regeneracijai.Reaktyviosios daugiapakopės turbinos.Kombinuotos aktyviosios - reaktyviosios turbinos.Baumano pakopa.Termofikacinės turbinos.Garo turbinų privalumai ir trūkumai.Dujų turbinos.Dujų turbinų ciklai.Vidinių nuostolių įtaka dujų turbinos darbui.Dujų turbinos įrenginio naudingumo koeficiento didinimo būdai.Turbinų velenai.Veleno ekscentrisitetas ir įlinkis.Kondensaciniai turbinų įrenginiai.Kondensacija ir jos nauda varikliui.Kondensacinio įrenginio elementa


Kauno technologijos universitete rengiami šiluminės ir branduolinės energetikos specialistai (bakalaurai ir magistrai) šalies energetikos įmonėms bei energetinio ūkio infrastruktūrai.

Pagrindiniai šiluminiai varikliai šiuo metu naudojami energetikoje, yra turbinos: tiek šiluminėse, tiek ir atominėse elektrinėse veikia garo ir dujų turbinos. Be to, nemažai tokio tipo turbinų rodo pritaikymą aviacijoje, transporte (laivuose, geležinkeliuose) ir panašiai.

Turbinų mokslo vadovėliai, kuriais iki šiol naudojosi studentai ir dėstytojai, yra neLietuviški, nepritaikyti dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Autorius, apibendrindamas ilgamečio dėstymo patirtį, parengė vadovėlį garo ir dujų turbinų teorinius pagrindus , kuriame supažindinama su turbinų veikimo principais, pateikiami įvairaus tipo turbinų (aktyviųjų, reaktyviųjų, radialinių) teoriniai pagrindai, trūkumai ir privalumai, supažindinama su turbinų reguliavimo ir pagalbine įranga, su naujausiomis turbinų kūrimo ir taikymo tendencijomis.

Vadovėlis skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų energetikos studijų programų studentams, ypač tiems, kurie dirbs elektrinėse, stambiose pramonės įmonėse, šalies energetinio ūkio infrastruktūrose. Vadovėlis taip pat galėtų būti naudingas ir energetikams – praktikams, jau dirbantiems energetikos sferoje.

Autorius dėkoja Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros bei ktu energetikos instituto darbuotojams už pagalbą rengiant knygos rankraštį, recenzentams už vertingas pastabas ir patarimus.

Autorius taip pat reišiuo metu garo ir dujų turbinos yra pagrindiniai energetiniai varikliai. Šiluminėse ir atominėse elektrinėse turbinų sukami elektros generatoriai pagamina apie 80-85% bendro gaminamos elektros energijos kiekio. Garo ir dujų turbininiai įrenginiai pasižymi dideliu manevringumu, kas įgalina padengti maksimalų elektros poreikį. Turbinos plačiai naudojamos ne tiktai energetikoje, bet ir transporte: aviacijoje, povandeniniuose ir antvandeniniuose laivuose.

Turbina - tai variklis, kuriame potencinė garo arba dujų energija paverčiama kinetine garo (dujų) srauto energija, o kinetinė garo (dujų) srauto energija paverčiama į mechaninę turbinos veleno sukimosi energiją.

Garo turbinų, taip pat kaip ir kitų garo variklių, pirmtaku galima laikyti maždaug 100 metų prieš kristų egipto mokslininko hero iš aleksandrijos pagamintą reaktyvinį variklį (1 pav. ).

Garo ir dujų turbinos. (2011 m. Spalio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/garo-ir-duju-turbinos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:39