Garų savybės


Fizikos skaidrės. Skysčio virtimas dujomis jo paviršiuje vadinamas. Koks yra skirtingų skysčių sočiųjų garų slėgis? Pagal kokią formulę apskaičiuojama oro absoliutinė drėgmė? Koks dėsnis netinka sotiesiens garams? Kaip vadinamas prietaisas, skirtas santykinei oro drėgmei matuoti?


Garavimo sparta priklauso nuo skysčio rūšies, temperatūros ir skysčio paviršiaus ploto.

Atvirkščias reiškinys garavimui yra garų virtimas skysčiu ir jis vadinamas kondensacija.

Gali susidaryti tokios sąlygos, kai garavimas ir kondensacija kompensuojasi. Tokia judri pusiausvyra tarp skysčio ir jo garų vadinama dinamine pusiausvyra.

Garai esantys dinaminėje pusiausvyroje su savo skysčiu, vadinami sočiaisiais garais. Tomis sąlygomis sočiųjų garų koncentracija yra maksimali.

Žemė – vienintelė Saulės sistemos planeta, turinti skysto vandens. Žemės vandenys, ledynai ir ore esančių garų sluoksnis sudaro vadinamąją hidrosferą. Hidrosfera – milžiniškas natūralus akumuliatorius, kuris vasarą kaupia saulės spindulių energiją ir palaipsniui ją grąžina žiemą. Vandens garai atmosferoje daro lemiamą įtaką klimatui ir gyvajam pasauliui. Nuo jų kiekio ore didžia dalimi priklauso temperatūros svyravimai, krituliai, žemės derlingumas, gyvūnijos gausumas ir žmogaus sveikata.

Absoliutinę drėgmę galima nustatyti aušinant orą ir jame esančius garus iki pasirodys rasa.

  • Fizika Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (297 žodžiai)
  • Fizikos skaidrės
  • MS PowerPoint 2578 KB
  • Garų savybės
    10 - 2 balsai (-ų)
Garų savybės. (2015 m. Lapkričio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/garu-savybes.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:33