Geneologinė kalbų klasifikacija


Filologijos referatas. Įvadas. Lyginamasis – istorinis metodas. A. Šleicherio nuopelnai. Indoeuropiečių kalbų šeima. Indoeuropiečių kalbų šeimos. Izoliuotos kalbos. Kitos kalbų šeimos. Išvados. Literatūra.


Pasaulyje, įvairiais skaičiavimais, yra nuo 3000 iki 8000 šnekamųjų kalbų. Kalbančiųjų tomis kalbomis skaičius labai skiriasi – nuo kinų kalbos, kurią vartoja virš milijardo žmonių iki nykstančių kalbų, kuriomis šneka vos keletas žmonių. Kalbos skiriasi ne tik kalbančiųjų skaičiumi, bet ir paplitimo laipsniu, savo kilme, struktūra, raiškos priemonėmis. Dėl šių kalbų skirtumų kalbotyroje egzistuoja poreikis tas kalbas sugrupuoti, suklasifikuoti. Tam yra sukurta ne viena kalbų klasifikacija. Šiandien populiariausios bei mokslinį pripažinimą yra pelniusios dvi kalbų klasifikacijos – geneologinė ir tipologinė.

Šiame referate pristatysiu viena iš šių klasifikacijų – geneologinę kalbų klasifikaciją. Darbą pasirinkau rašyti šia tema, kadangi, mano nuomone, žinoti kaip kalbos yra klasifikuojamos man, kaip filologei, yra ypač svarbu. Taigi, šį referatą rašau su tikslu pagilinti savo žinias, išnagrinėti bei pristatyti geneologinės kalbų klasifikacijos principus. Tai siekiu atlikti nagrinėdama lyginamąjį – istorinį metodą, kuriuo yra nustatomas kalbų giminiškumas, gilindamasi į A. Šleicherio darbus, aprašydama indoeuropiečių prokalbę bei susipažindinama su pasaulio kalbų šeimomis. Darbo metodas – aprašomasis.

Geneologinė kalbų klasifikacija remiasi istorine kalbų giminyste, kuri yra nustatoma lyginamuoju istoriniu metodu. Tai yra diachroninis metodas, taigi jam būdingas istorinis kalbos faktų tyrimas bei interpretavimas, atsižvelgimas į jų evoliuciją. Tyrinėjant kalbas šiuo metodu yra lyginami giminiškų kalbų faktai, nustatomi reguliarūs fonemų atitikmenys. tuo būdu stengiamasi atkurti (rekonstruoti) tų kalbų praeitį, siekiančią tolimus priešrašytinius laikus (Palionis:1999:267).

Taigi, lyginamojo istorinio metodo pagalba, kuria remiasi geneologinė kalbų klasifikacija, yra rekonstruojamos kalbų praeitys. Jos yra atkuriamos prasiskverbiant į giminiškų kalbų raidos seniausius etapus ligi pat jų prokalbės, lyginant „kalbos pagrindo“ epochai priklausančius žodžius.

Indoeuropiečių kalbų šeimai priklauso 439 kalbos. Visos jos yra kilusios iš vienos kalbos - iš indoeuropiečių prokalbės (t. y. iš jos tarmių bei šnektų), kurios skilimas baigiasi maždaug III – II tūkst. pr. Kr. Tos prokalbės skilimą daugiausia lėmė ano meto praindoeuropiečių genčių sudėtingi įvairialaikės migracijos procesai. Jos tėvynė nėra žinoma. Viena iš populiaresnių hipotezių teigia, kad vėlyvaisiais indoeuropiečių prokalbės egzistavimo laikais (apie IV – III tūkst. pr. Kr.) indoeuropiečių protėvynė buvusi maždaug tose teritorijose, kurias sudaro Dunojaus vidurupio bei žemupio baseinai, Juodosios jūros šiaurinės pakrantės. Tačiau tokia protėvynė buvo, matyt, antroji dalies indoeuropiečių protėvynė: seni indoeuropiečių prokalbės ryšiai su semitų ir kartvelų prokalbėmis verčia manyti, kad pirmoji indoeuropiečių protėvynė V – IV tūkst. pr. Kr. bus buvusi netoli nuo semitų ir kartvelų protėvynės, t. y. maždaug rytų Anatolijoje (dab. rytų Turkijoje), pietų Kaukaze ir šiaurės Mesopotamijoje.

Iš savo protėvynės indoeuropiečiai kraustėsi į tolimesnius kraštus ir taip jų teritorija plėtėsi, vyko indoeuropiečių tarmės bei kalbos diferencijavimasis (skilimas) ir atskirais atvejais integravimasis (jungimasis), kol pagaliau, praėjus daugeliui šimtmečių, indoeuropiečių kalbomis šnekantys žmonės atsidūrė tose vietose, kuriose juos randame rašytinės istorijos laikais.

  • Filologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2996 žodžiai)
  • Filologijos referatai
  • Microsoft Word 216 KB
  • Geneologinė kalbų klasifikacija
    10 - 10 balsai (-ų)
Geneologinė kalbų klasifikacija. (2015 m. Spalio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/geneologine-kalbu-klasifikacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:01