Genetiškai modifikuoti organizmai referatas (3)


Medicinos referatas.

Įvadas. Genų inžinerija. Genai. Genetinė medžiaga – DNR. Genų „Transplantacija“ arba genų inžinerija. Genų perkėlimo metodai. GMO biotechnologijoje. Pramonė. Biotechnologinės kompanijos. GMO pasaulyje ir Lietuvoje. Pasaulinis mastas. Gmo Lietuvoje. GMO nauda ar rizika? Žmogaus sveikata ir aplinka. Įstatymai reglamentuojantys GMO naudojimą. ES vykdoma GMO politika. Jungtinių Tautų GMO politika. Baltijos šalių įstatymai dėl GMO. GMO teisinė bazė ir žymėjimas Lietuvoje. Išvados. Literatūra.


Taigi, kad būtų lengviau suprasti apie genetiškai modifikuotus organizmus, šiame darbe aprašomas genų inžinerijos principas, jos panaudojimas biotechnologijos pramonėse. Taip pat aptariamas GMO paplitimas pasaulyje ir Lietuvos mastu, pliusai bei minusai, teisinė GMO bazė.

Genų inžinerija – vienas didžiausių XX a. laimėjimų, padedantis spręsti daugelį globalinių problemų. Šios technologijos turi pasiekimų medicinoje: galima sintetinti vaistus, hormonus; žemės ūkyje: galima kurti herbicidams atsparius bei transgeninius augalus, kurie atsparūs vabzdžiams; tai taip pat vienas iš būdų aprūpinti maistu badaujančias šalis. Taigi, šių laimėjimų dėka, genų inžinerija turi užsitarnavusi ir Jungtinių Tautų organizacijos paramą.

Visi mūsų planetoje egzistuojantys smulkūs organizmai – bakterijos, grybai, dumbliai, taip pat kai kurie bestuburiai – yra sudaryti iš vienos ląstelės. Kitus, žymiai sudėtingesnius organizmus – augalus, gyvūnus bei žmones – sudaro ląstelių dariniai. Taigi, gyvasis pasaulis yra sudarytas iš ląstelių.

Informacija apie organizmą yra sutelkta ląstelės branduolyje geno pavidalu. [1] Sąvoka genas aiškinama taip: tai organizmų paveldimumo vienetas, kuriame (jo nukleotidų sekoje) yra užkoduota genetinė informacija; dezoksiribonukleino rūgšties – DNR – molekulės fragmentas. [4] Genuose slypi informacija apie įvairias organizmo funkcijas bei savybes, kuri yra paveldima iš kartos į kartą. [1] Taigi, genas lemia organizmo požymius ir savybes.

DNR – tai genetinė medžiaga, kurią sudaro nukleotidai. Ji perduoda paveldimus požymius. Į visą nukleotido sudėtį įeina fosfatas, azoto turinti bazė ir cukrus pentozė. Iš viso gali būti keturi skirtingi nukleotidai: A (adeninas), C (citozinas), G (guanins) ir T (timinas), kurie tarpusavyje jungiasi tik tokiu principu: A su T, o G su C. DNR grandinė yra sudaryta iš dvigubos spiralės (1.2.pav), išvaizda primenančios susuktas kopėčias, kur fotodeoksiribozės molekulės sudaro šonus, o komplementarios bazės – skersinius. Nors DNR esančios žmogaus ląstelės branduolyje ilgis beveik 2 metrai, tačiau susiraizgiusi ji telpa į vos 5 mm skersmens branduolį. Žmogaus ląstelėje, remiantis dabartiniais duomenimis, yra 31000 genų, kurie yra išsidėstę 46 chromosomose arba 23 jų porose. Genai gali būti išsidėstę eilėje, sudarydami ištisą grandinę, tačiau nebūtinai – vienas nuo kito jie gali būti atskirti ilgomis DNR atkarpomis. DNR bazių poros gali išsidėstyti be jokio eiliškumo, bet kokia seka, todėl bendras galimų sekų skaičius gali būti milijardų milijardai. Taigi, būtent dėl to egzistuoja tokia didžiulė žmonių ir kitų gyvų būtybių įvairovė.

Genų inžinerija geba perkelti organizmų genus (savybes) tarp visiškai negiminingų organizmų. Tam pasiekti naudojama sudėtingos technologijos ir genų (savybių) pernaša atliekama mėgintuvėlyje. [2] Tokiu būdu sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais, kurie dažniausiai vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Taip mikroorganizmai, augalai bei gyvūnai įgyja savybių, kurių niekada iki tol nebuvo turėję. Pvz.: į augalo chromosomą įterpus atitinkamą bakteriją, jis taps jai atsparus ir pan. Tačiau, tokios manipuliacijos genais, gali sukelti taip pat ir neigiamų padarinių – genų pažaidų (mutacijų) – tokių pakitimų DNR nukleotidų sekoje, kurie gali pakeisti ląstelės metabolizmą bei sutrikdyti visą organizmo veiklą. [6]

Vis dėl to genų inžinerija leidžia peržengti rūšies ribas ir perkelti genus į negiminingus ir evoliuciškai nutolusius organizmus. Į genetiškai modifikuotus augalus įmanoma įterpti ne tik bakterijų ar virusų, bet ir gyvūnų genus. Pvz.: į pirmuosius GM augalus buvo įterptas tik vienas genas, taip norint padidinti jų atsparumą herbicidamas, o dabar pasaulyje šie modifikuoti augalai yra auginami plačiausiai. Taigi, šiandien įsodinti į organizmą keletą ląstelių yra nesudėtinga. [1]

  • Medicina Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Renata
  • 18 puslapių (3430 žodžių)
  • Universitetas
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 813 KB
  • Genetiškai modifikuoti organizmai referatas (3)
    10 - 3 balsai (-ų)
Genetiškai modifikuoti organizmai referatas (3) . (2017 m. Birželio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/genetiskai-modifikuoti-organizmai-referatas-3.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 24 d. 17:00