Geno veikimas ir genomas konspektas


Biologijos konspektas. Geno veikimas ir genomas. Biologinės rūšies genomas. Kiekvieno organizmo požymius ir vystymosi ypatybes lemia paveldėti genai. Chromosomos. Genetinė informacija kaupiama, saugoma ir perduodama kitai kartai per DNR molekules. Genetinio kodo ypatybės. DNR molekulės atkarpos, kuriose yra informacija apie baltymą arba RNR, vadinamos genais. Baltymo sintezė ribosomoje. Ribosomą sudaro du subvienetai – didysis ir mažasis. Transkripcija. Genetinė informacija apie baltymo pirminę struktūrą saugoma DNR molekulių atkarpose – genuose. Genų ir chromosomų mutacijos. Genų mutacijos Pagal genotipo pokyčius mutacijos skirstomos į genų arba taškines, chromosomų (kai pasikeičia chromosomos sa. Lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmė evoliucijai bei selekcijai. Lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmė evoliucijai Lytinio dauginimosi ir mutacijų reikšmė evoliucijai svarbi tuo, kad lemi. Mutagenų sukeliamos mutacijos. Mutacijų atsiradimas Dažnai tarp organizmų (augalų, gyvūnų ir kt.


Kiekvieno organizmo požymius ir vystymosi ypatybes lemia paveldėti genai. Jų skaičius skirtinguose organizmuose skiriasi. Vir...

Kiekvieno organizmo požymius ir vystymosi ypatybes lemia paveldėti genai. Jų skaičius skirtinguose organizmuose skiriasi. Virusai genų teturi nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Jų genai yra išsidėstę neilgose DNR arba RNR molekulėse, kurios chromosomų nesudaro.

Skirtingų rūšių eukariotų genomai, nors ir panašūs, bet skiriasi savo dydžiu (nukleotidų skaičiumi DNR molekulėse). Chromosomų skaičius skirtingų organizmų rūšių vienos ląstelės branduolyje irgi svyruoja – nuo dviejų iki kelių šimtų. Viena chromosoma yra sudaryta iš vienos DNR molekulės. Kiek organizmo ląstelė turi chromosomų, tiek yra ir DNRmolekulių.

Organizmo genomas – visa DNR seka viename chromosomų rinkinyje, t. y. organizmų baltymus koduojanti irnekoduojanti genetinė informacija, įrašyta ląstelės DNR nukleotidų sekoje. Genomo sąvoka taikoma viengubajam(haploidiniam) chromosomų rinkiniui. Daugumos organizmų somatinės ląstelės turi diploidinį chromosomų rinkinį, taigi ir dvigubą genomų rinkinį.

Viengubajame chromosomų rinkinyje yra po vieną (1) kiekvienos rūšies chromosomą, dvigubajame – po dvi (2) kiekvienos rūšies chromosomas, trigubajame – po tris (3) ir t. t.

Genetinė informacija kaupiama, saugoma ir perduodama kitai kartai per DNR molekules. Genas – DNR molekulės dalis, kurioje yra...

Genetinė informacija kaupiama, saugoma ir perduodama kitai kartai per DNR molekules. Genas – DNR molekulės dalis, kurioje yra informacija apie vieną baltymą ar RNR. Eukariotinėse ląstelėse DNR yra branduolyje, mitochondrijose, plastidėse (augalų ląstelės). Didžioji dalis genetinės informacijos kaupiama branduolyje ir tik nedidelė – mitochondrijose bei plastidėse. Nesidalijančios ląstelės branduolyje DNR molekulės yra ištįsusios, siūlų formos. Jų visuma vadinamachromatinu. Prieš prasidedant ląstelės dalijimuisi, DNR spiralizuojasi, apsisuka aplink baltymus histonus – „karoliukus“ – ir sudaro standžius kūnelius, vadinamus chromosomomis.

Seserinės chromatidės (genetiškai identiškos, susidarė vykstant DNR replikacijai).

Centromera (jungia seserines chromatides, svarbi ląstelei dalijantis).

Taigi chromosoma sudaryta iš DNR ir baltymų histonų. Viengubą chromosomą sudaro viena DNR molekulė, dvigubą chromosomą – dvi. Prieš ląstelės dalijimąsi chromosomos visuomet būna dvigubos, sudarytos iš dviejų genetiškai identiškų seserinių chromatidžių. Jos susidaro vykstant DNR molekulės replikacijai. Replikacija vyksta komplementariu principu, t. y. adeninas (A) jungiasi dviem vandenilinėmis jungtimis tik su timinu (T), o guaninas (G) trim vandenilinėmis jungtimis – su citozinu (C). Prie vienos ir antros DNR vijos susintetinama po naują polinukleotidinę grandinę.

Kiekvienas organizmas turi kur kas daugiau genų nei chromosomų. Todėl vienoje chromosomoje yra daug genų, kartais tūkstančiai. Chromosomos gali skirtis: dydžiu, forma, centromeros vieta, turimais genais ir jų skaičiumi. Net jei ir sutampa skirtingų rūšių organizmų chromosomų skaičius ląstelėse, skiriasi jų dydis, forma ir turimi genai. Chromosomų visuma ląstelės branduolyje sudaro kariotipą. Kariotipas – tai pagal dydį ir formą susistemintos vienos somatinės ląstelės visos chromosomos. Skirtingų rūšių organizmų kariotipai skiriasi.

DNR molekulės atkarpos, kuriose yra informacija apie baltymą arba RNR, vadinamos genais. Sistema taisyklių, pagal kurias DNR...

DNR molekulės atkarpos, kuriose yra informacija apie baltymą arba RNR, vadinamos genais. Sistema taisyklių, pagal kurias DNR arba RNR molekulėse nukleotidų sekomis užrašoma informacija, reikalinga baltymų sintezei, vadinamagenetiniu kodu. Genetinio kodo ypatybės paaiškina, kaip DNR molekulėse užkoduota genetinė informacija realizuojama vykstant baltymų sintezei.

Pagrindinės genetinio kodo ypatybės, kurias reikia mokėti paaiškinti, norint suprasti baltymų sintezės mechanizmą.

Genetinis kodas yra tripletinis. Trys paeiliui išsidėstę DNR arba iRNR nukleotidai koduoja vieną aminorūgštį.

Genetinis kodas yra universalus, nes visame gyvajame pasaulyje tas pats kodonas (trijų nukleotidų derinys) koduoja tą pačią aminorūgštį arba žymi geno pabaigą (stop kodonas). Išimtis – mitochondrijų ir prokariotų genetinis kodas. Jis nežymiai skiriasi nuo branduolio genetinio kodo.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3564 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 2403 KB
  • Geno veikimas ir genomas konspektas
    10 - 8 balsai (-ų)
Geno veikimas ir genomas konspektas. (2015 m. Lapkričio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/geno-veikimas-ir-genomas-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:21