Genų inžinerija. Teigiamybės ir pavojai


Genu inzinerijos zala. Genų inžinerija skaidrės. Genu inžinerijos nauda. Genų inžinerija referatas. Genu inzinerija ivadas. Genu inzinerija nauda. Genu inzinerija rasinys. Genų inžinerijos taikymas. Inžinerija pluošto. Genetines inzinerijos nauda.

Biologijos referatas. Įvadas. Genai. Genų inžinerija. Genų inžinerijos ištakos. Genetinio modifikavimo nauda ir žala. Kuo pavojingi maiste esantys genetiškai modifikuoti organizmai. Genų inžinerijos privalumai. Genetiškai modifikuotas maistas ir augalai. Genų inžinerija – sunkiai pritaikomas mokslas. Išvados? Literatūros sąrašas.


Sparčiai besivystantis genetikos mokslas, biotechnologija įdavė žmogui į rankas labai galingą priemonę, galinčią keisti natūralias augalų ir gyvūnų savybes. Tai - genų inžinerija. Taikant genetines modifikacijas tikimasi didėjantį žemėje žmonių skaičių geriau aprūpinti maistu, pluoštu, vaistais. Tačiau kartu genetiškai modifikuoti organizmai (gmo) kelia ir didžiulį rūpestį: toks neatsakingas elgesys su gamta gali sukelti nenuspėjamas ir labai pavojingas pasekmes. Genų inžinerijos taikymas - pavojingas žaidimas ne tik su žmonijos, bet ir su visos gyvybės likimu.

Taigi šiame darbe aš pabandysiu aptarti genų inžinerijos sąvoką, šio mokslo ištakas ir atsiradimo priežastis. Taip pat šiuo referatu pamėginsiu išaiškinti genų ivisi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ląstelėje esančiame branduolyje sutelkta informacija apie organizmą genų pavidalu. Genas – tai dezoksiribonukleino rūgštis (sutrumpintai dnr), o tiksliai, tam tikra dnr grandinės dalis. Iš spirale susukto dnr siūlo ir baltymų yra sudaryta chromosoma – struktūrinis genetinės medžiagos vienetas. Genuose slypi užkoduota informacija apie įvairias organizmo savybes ir funkcijas (pvz. : plaukų ir rainelės spalvą, paveldimas ligas, lapų formą ir T). Genetinė informacija yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą.

Genuose esanti informacija apsprendžia kiekvieno ląstelės baltymo gamybą. Baltymai atlieka daug svarbių funkcijų ląstelėje – dalyvauja cheminėse reakcijose, tarnauja kaip statybinė medžiaga, apsaugo nuo infekcijų. Ląstelėje gali būti iki kelių tūkstančių baltymų. Organizmo savybes tiesiogiai įtakoja ne pats genas, o pagal ja sintetinami baltymai. Tad genus galima būtų vadinti darbdaviais , o baltymus – darbininkais .

Genų inžinerija – tai vieno ar keleto genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Taip sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais. Dažniausiai jie yra vadinami genetiškai modifikuotais (gm). Perkeltas genas ir toliau veikia taip, tarsi jis būtų toje ląstelėje, iš kurios yra paimtas. Todėl augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Daugumai žemės ūkio augalų genetiškai modifikuojant suteikiamas atsparumas kenkėjams, pavyzdžiui, bulvėms - atsparumas kolorado vabalui, sojai, kviečiams - atsparumas herbicidams, tuomet jų daug galima suberti į dirvožemį ir derlius bus didesnis.

Genetiškai modifikuoti augalai buvo pradėti auginti 1996 m. Ir šiuo metu jau 36 proc. Pasaulyje auginamos sojos, 16 proc. Medvilnės, 11 proc. Rapso, proc.

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (2892 žodžiai)
  • Mokykla
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Genų inžinerija. Teigiamybės ir pavojai
    10 - 1 balsai (-ų)
Genų inžinerija. Teigiamybės ir pavojai. (2011 m. Sausio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/genu-inzinerija-teigiamybes-ir-pavojai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:40