Genų polimorfizmo, rūkymo bei alkoholio poveikis žmogaus organizme


Sveikatos kursinis darbas.

Įvadas. Literatūros analizė Gliutationo-S-transferazės (GST). Rūkymo žala. Rūkymas ir nėštumas. Alkoholio žala. Alkoholis ir nėštumas. Išvados. Literatūra.


Kasmet visame pasaulyje 4 milijonai žmonių miršta nuo ligų, kurias sukelia tabako rūkymas. Bendras mirčių skaičius 20 - ame amžiuje siekia 100 mln. Tai – didesnis aukų skaičius, negu jų pareikalavo karas. Jeigu nebus imtasi priemonių, tabako aukų skaičius 21 - ojo amžiaus pabaigoje sieks 1 milijardą.

Kita opi pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, vyraujanti problema – alkoholio vartojimas.

Rūkymas, kaip ir alkoholio vartojimas net ir labai mažais kiekiais gali būti laikomas potencialiu rizikos faktoriumi tiek suaugusiems, tiek ir kūdikių genetiniams polimrfizmams.

Šio darbo tikslas yra įvertinti rūkymo bei alkoholio poveikį žmogaus organizme, daromą žalą kūdikių genome, susipažinti su žalingų įpročių priklausomybe Gliutationo-S-transferazei.

Kiekvienas žmogus turi tą patį skaičių genų (apie 30000). Genai yra atsakingi, už akių spalvą, odos tipą ir pan. Genai gali pasireikšti įvairiomis "formomis" (polimorfizmais). Jie taip pat lemia mūsų reakciją į aplinkos sąlygas, nustato medžiagų apykaitos tipą, bei tai, kaip mes suskaidome riebalus. Mes negalime pakeisti savo genotipo, tačiau galime įtakoti genų, kurie blogai veikia mūsų medžiagų apykaitos procesus (ypač riebalų įsisavinimą), veiklą.

90 procentų visų medžiagų apykaitos sutrikimų atsiranda dėl genų, kurie yra susiję su reguliavimo riebalų absorbcija, o taip pat jų transportavimu, skaidymu ir lipoproteinų konversija. Taigi, lipidų metabolizmas (cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje visuma) gali turėti keletą genetinių priežasčių, kurios sąveikoje su aplinkos veiksniais, tokiais kaip mityba, alkoholis ir rūkymas, fizinis aktyvumas ir kitos sąvybės, priklausomai nuo pacientų lyties. [1]

Dažniausiai nustatoma dalinė GST M1 geno (1q43), kurio produktai sintetinami alveolėse, alveoliniuose makrofaguose ir bronchiolėse, iškrita siejama su emfizeminiais plaučių audinio pokyčiais. Dėl didelio šios mutacijos dažnio galima manyti, jog ji pasireiškia apie 50 proc. baltosios rasės asmenų, sergančių LOPL [5]. LOPL apibūdinama kaip lėtai progresuojanti stabili arba iš dalies išnykstanti kvėpavimo takų obstrukcija. Šiuo metu LOPL yra viena dažniausių mirties priežasčių ir bene vienintelis susirgimas dėl kurio mirtingumas nuolat didėja. Manoma, kad ligos išsivystymą sąlygoja aplinkos, genetinių veiksnių bei šių veiksnių sąveikos visuma. Aplinkos veiksnių, ypač rūkymo, įtaka visiškai neabejotina: tarp LOPL pacientų - 90% rūkančių. Klaidinga rūkymą laikyti pagrindiniu etiologiniu veiksniu, nes tik 10% - 20% visų rūkančiųjų suserga LOPL. Analizuojant genetinių veiksnių įtaką galima tirti genų mutacijas, polimorfizmą bei ekspresiją. Šių tyrimų rezultatai labai įvairuoja priklausomai nuo tiriamos populiacijos. Skirtinga tam tikrų genų, koduojančių baltymus, sąlygojančius uždegiminį atsaką ekspresija gali turėti įtakos LOPL išsivystymui [3]. Taip pat yra duomenų apie GST M1 geno mutacijos sąsajas su sunkiu bronchitu. [5]

GSTT1 geno nėra aptinkama tarp 38% pasaulio gyventojų. GSTT1 geno buvimas ar nebuvimas sutapa su konjuguotais (GSST1 +) ir ne konjuguotais (GSTT1-) fenotipų atitikimais. GSTT1 + fenotipas gali katalizuoti glutationo konjugacijos dichlormetaną. [6]

GSTM1 genas koduoja citoplazmos glutationo S-transferazės, kuri priklauso mu klasei. Mu klasės fermentų funkcijos susiję su elektrofiliniais junginiais, įskaitant kancerogenų, terapinių vaistų, aplinkos toksinų ir reakcijų produktų oksidacinį stresą, vyksta konjugacija su glutationo detoksikacija. Šie genetiniai variantai gali pakeisti individo jautrumą kancerogenams ir toksinams, taip pat turėti įtakos toksiniam poveikiui ir tam tikrų vaistų veiksmingumui. Būdingos šios klasės mu genų mutacijos buvo susiję su vėžiniais susirgimais, tikriausiai dėl padidėjusio jautrumo aplinkos toksinams ir kancerogenams [7].

Yra aptiktos trys genų mutacijos, kurios padidina per dieną žmogaus surūkomų cigarečių skaičių. Kai kurie mutavę genai susiję su pradėjimu rūkyti, o kai kurie – su galimybe mesti žalingą įprotį. DNR, parodė, kad gebėjimas ir noras mesti rūkyti yra labiau susijęs su genais, o ne su valios stiprumu.

  • Sveikata Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 26 puslapiai (5581 žodis)
  • Universitetas
  • Sveikatos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 99 KB
  • Genų polimorfizmo, rūkymo bei alkoholio poveikis žmogaus organizme
    10 - 9 balsai (-ų)
Genų polimorfizmo, rūkymo bei alkoholio poveikis žmogaus organizme. (2016 m. Gegužės 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/genu-polimorfizmo-rukymo-bei-alkoholio-poveikis-zmogaus-organizme.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:44